Latvijoje prasidėjo istorinis referendumas dėl rusų kalbos (papildyta)

Latvijoje šeštadienį prasidėjo balsavimas istoriniame referendume dėl Konstitucijos pataisų, suteikiančių rusų kalbai antrosios valstybinės statusą.

Balsavimo apylinkės atsidarė 7 val. vietos laiku ir veiks iki 22 val. vakaro, o pirminiai plebiscito rezultatai bus pradėti skelbti jau po kelių valandų.

Latvijos rusakalbių mažuma, sudaranti maždaug vieną trečdalį šalies gyventojų, mano, kad oficialaus statuso suteikimas rusų kalbai padarytų galą tam, ką ji vadina 20 metų trunkančia diskriminacija.

Etniniams latviams referendumas, kuriuo tikslas yra papildyti Latvijos Konstitucijos 4, 18, 21, 101 ir 104 straipsnius rusų kalbos kaip antrosios valstybinės kalbos apibūdinimu, - tai šiurkštus mėginimas pasikėsinti į Latvijos nepriklausomybę, kuri buvo atgauta prieš 20 metų.

Latvijos prezidentas Andris Berzinis pareiškė, kad atiduoti balsą už pataisą dėl rusų kalbos reikštų „balsuoti prieš Latviją kaip šalį“, o ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis sakė, kad latvių kalba yra „vienas iš valstybės fundamentų“.

Nors prognozės rodo, kad plebiscitas dėl rusų ir latvių kalbų statuso sulyginimo patirs pralaimėjimą, tačiau nesutarimai Latvijos visuomenėje neišvengiamai pagilės.

Referendumą inicijavo radikali rusakalbių bendrija „Gimtoji kalba“ ( „Rodnoj jazyk“) , kuriai vadovauja Vladimiras Lindermanas, Jevgenijus Osipovas ir Aleksandras Gaponenka , sugebėjusi užsitikrinti daugiau nei 10 proc. rinkėjų balsų.

Tai, kad jų iniciatyva dėl referendumo paskelbimo baigėsi sėkme iš dalies lėmė ir tai, kad po parlamento rinkimų, kuriuose praėjusių metų rudenį daugiausiai vietų gavo nuosaiki prorusiška partija „Santarvės centras“ (SC), ji taip ir nebuvo pakviesta į vyriausybę.

„SC taikinga taktika pateko į aklavietę. Net jeigu per kitus rinkimus SC gaus 35 ar 40 vietų Seime, tai nieko nepakeis. Reikia keisti kovos taktiką“, - tada savo pareiškime nurodė draugija „Gimtoji kalba“ .

Kad referendumas pavyktų, už pataisas turi balsuoti 771 350 tūkst. žmonių - pusė visų balsavimo teisę turinčių Latvijos piliečių.

Tačiau referendumo iniciatorių tai netrikdo.

„Mūsų tikslas - surinkti kiek įmanoma daugiau balsų, kad parodytume Europai, jog Latvijoje nepaisoma tūkstančių žmonių požiūrio“, - plebiscito išvakarėse sakė V.Lindermanas rusų kalba leidžiamam dienraščiui „Vesti Segodnja“.

Nors Latvijoje esama rusų šeimų, kurios čia gyveno šimtmečius, dauguma rusakalbių persikėlė čia, kai Maskva mėgino pakeisti etninį balansą per pusę šimtmečio trukusią sovietinę okupaciją po Antrojo pasaulinio karo.

Sovietų Sąjungos pilietybė Latvijoje nebegaliojo nuo nepriklausomybės atkūrimo, o persikėlėlių bendruomenės nariai turėjo teisę prašyti Latvijos pilietybės, tačiau privalėjo išlaikyti kalbos egzaminą. Priešingu atveju jie likdavo asmenimis be pilietybės arba turėdavo prašytis Rusijos paso.

„20 metų mano motina neturėjo jokios valstybės pilietybės, ir ji mirs turėdama tokį statusą“, - sakė nedidelės kairiosios prorusiškos partijos „Už žmogaus teises vieningoje Latvijoje“ atstovas Miroslavas Mitrofanovas.

Pasak jo, nors šio referendumo sėkmė mažai tikėtina, toks balsavimas bus itin svarbus nuotaikų veidrodis.

M.Mitrofanovo nuomone, Latvija turėtų imti pavyzdį iš kitų Europos Sąjungos (ES) šalių.

„Ateityje sąžiningas sprendimas būtų pripažinti rusų kalbą valstybine kai kuriose savivaldybėse. Mes žvelgiame į kitų Europos šalių patirtį, tokių kaip Ispanija ir Britanija, kur turėjo praeiti daug laiko, kol katalonų ir velsiečių kalbos buvo pripažintos oficialiomis mažumų kalbomis“, - aiškino jis.

Prezidentas balsavo palaikydamas latvių kalbą

Latvijos prezidentas Andris Berzinis, šeštadienį viešintis Lenkijoje su darbiniu vizitu, savo šalies ambasadoje Varšuvoje balsavo referendume dėl valstybinės kalbos statuso suteikimo rusų kalbai, nepritardamas šiam pasiūlymui, pranešė jo atstovė Liga Krapane.

„Prezidentas balsavo palaikydamas latvių kalbą“, - ji sakė naujienų agentūrai BNS.

Pasak jos, Lenkijos žiniasklaida rodė didelį susidomėjimą šiuo referendumu - žurnalistai klausinėjo Latvijos vadovo, kodėl yra labai svarbu balsuoti už išskirtinio latvių kalbos išlaikymą.

Latvijos ambasada Varšuvoje buvo informuota, jog į joje veikiančią balsavimo apylinkę atvyks autobusas su 100 Latvijos piliečių, nurodė L.Krapane.

Latvijos prezidento delegacijos nariai taip pat balsavo ambasadoje, o vėliau išvyko į oro uostą skristi į savo šalį.

Tikimasi, kad A.Berzinis pranešimą apie referendumo rezultatus padarys sekmadienio rytą.

Referendumo organizatoriai siūlo pakeisti konstituciją, kad rusų kalba butų pripažinta antrąja valstybine Latvijoje. Kad šie pakeitimai įsigaliotų, jiems per referendumą turi pritarti bent 772 583 rinkėjai.

Prieš prasidedant balsavimui A.Berzinis paragino piliečius atsakingai pareikšti savo valią ir užtikrinti, kad latvių kalba išliktų vienintele valstybine.

Latvijoje šeštadienį prasidėjo balsavimas istoriniame referendume dėl Konstitucijos pataisų, suteikiančių rusų kalbai antrosios valstybinės statusą.

Balsavimo apylinkės atsidarė 7 val. vietos laiku ir veiks iki 22 val. vakaro, o pirminiai plebiscito rezultatai bus pradėti skelbti jau po kelių valandų.

Latvijos rusakalbių mažuma, sudaranti maždaug vieną trečdalį šalies gyventojų, mano, kad oficialaus statuso suteikimas rusų kalbai padarytų galą tam, ką ji vadina 20 metų trunkančia diskriminacija.

Etniniams latviams referendumas, kuriuo tikslas yra papildyti Latvijos Konstitucijos 4, 18, 21, 101 ir 104 straipsnius rusų kalbos kaip antrosios valstybinės kalbos apibūdinimu, - tai šiurkštus mėginimas pasikėsinti į Latvijos nepriklausomybę, kuri buvo atgauta prieš 20 metų.

Latvijos prezidentas Andris Berzinis pareiškė, kad atiduoti balsą už pataisą dėl rusų kalbos reikštų „balsuoti prieš Latviją kaip šalį“, o ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis sakė, kad latvių kalba yra „vienas iš valstybės fundamentų“.

Nors prognozės rodo, kad plebiscitas dėl rusų ir latvių kalbų statuso sulyginimo patirs pralaimėjimą, tačiau nesutarimai Latvijos visuomenėje neišvengiamai pagilės.

Referendumą inicijavo radikali rusakalbių bendrija „Gimtoji kalba“ ( „Rodnoj jazyk“) , kuriai vadovauja Vladimiras Lindermanas, Jevgenijus Osipovas ir Aleksandras Gaponenka , sugebėjusi užsitikrinti daugiau nei 10 proc. rinkėjų balsų.

Tai, kad jų iniciatyva dėl referendumo paskelbimo baigėsi sėkme iš dalies lėmė ir tai, kad po parlamento rinkimų, kuriuose praėjusių metų rudenį daugiausiai vietų gavo nuosaiki prorusiška partija „Santarvės centras“ (SC), ji taip ir nebuvo pakviesta į vyriausybę.

„SC taikinga taktika pateko į aklavietę. Net jeigu per kitus rinkimus SC gaus 35 ar 40 vietų Seime, tai nieko nepakeis. Reikia keisti kovos taktiką“, - tada savo pareiškime nurodė draugija „Gimtoji kalba“ .

Kad referendumas pavyktų, už pataisas turi balsuoti 771 350 tūkst. žmonių - pusė visų balsavimo teisę turinčių Latvijos piliečių.

Tačiau referendumo iniciatorių tai netrikdo.

„Mūsų tikslas - surinkti kiek įmanoma daugiau balsų, kad parodytume Europai, jog Latvijoje nepaisoma tūkstančių žmonių požiūrio“, - plebiscito išvakarėse sakė V.Lindermanas rusų kalba leidžiamam dienraščiui „Vesti Segodnja“.

Nors Latvijoje esama rusų šeimų, kurios čia gyveno šimtmečius, dauguma rusakalbių persikėlė čia, kai Maskva mėgino pakeisti etninį balansą per pusę šimtmečio trukusią sovietinę okupaciją po Antrojo pasaulinio karo.

Sovietų Sąjungos pilietybė Latvijoje nebegaliojo nuo nepriklausomybės atkūrimo, o persikėlėlių bendruomenės nariai turėjo teisę prašyti Latvijos pilietybės, tačiau privalėjo išlaikyti kalbos egzaminą. Priešingu atveju jie likdavo asmenimis be pilietybės arba turėdavo prašytis Rusijos paso.

„20 metų mano motina neturėjo jokios valstybės pilietybės, ir ji mirs turėdama tokį statusą“, - sakė nedidelės kairiosios prorusiškos partijos „Už žmogaus teises vieningoje Latvijoje“ atstovas Miroslavas Mitrofanovas.

Pasak jo, nors šio referendumo sėkmė mažai tikėtina, toks balsavimas bus itin svarbus nuotaikų veidrodis.

M.Mitrofanovo nuomone, Latvija turėtų imti pavyzdį iš kitų Europos Sąjungos (ES) šalių.

„Ateityje sąžiningas sprendimas būtų pripažinti rusų kalbą valstybine kai kuriose savivaldybėse. Mes žvelgiame į kitų Europos šalių patirtį, tokių kaip Ispanija ir Britanija, kur turėjo praeiti daug laiko, kol katalonų ir velsiečių kalbos buvo pripažintos oficialiomis mažumų kalbomis“, - aiškino jis.

Prezidentas balsavo palaikydamas latvių kalbą

Latvijos prezidentas Andris Berzinis, šeštadienį viešintis Lenkijoje su darbiniu vizitu, savo šalies ambasadoje Varšuvoje balsavo referendume dėl valstybinės kalbos statuso suteikimo rusų kalbai, nepritardamas šiam pasiūlymui, pranešė jo atstovė Liga Krapane.

„Prezidentas balsavo palaikydamas latvių kalbą“, - ji sakė naujienų agentūrai BNS.

Pasak jos, Lenkijos žiniasklaida rodė didelį susidomėjimą šiuo referendumu - žurnalistai klausinėjo Latvijos vadovo, kodėl yra labai svarbu balsuoti už išskirtinio latvių kalbos išlaikymą.

Latvijos ambasada Varšuvoje buvo informuota, jog į joje veikiančią balsavimo apylinkę atvyks autobusas su 100 Latvijos piliečių, nurodė L.Krapane.

Latvijos prezidento delegacijos nariai taip pat balsavo ambasadoje, o vėliau išvyko į oro uostą skristi į savo šalį.

Tikimasi, kad A.Berzinis pranešimą apie referendumo rezultatus padarys sekmadienio rytą.

Referendumo organizatoriai siūlo pakeisti konstituciją, kad rusų kalba butų pripažinta antrąja valstybine Latvijoje. Kad šie pakeitimai įsigaliotų, jiems per referendumą turi pritarti bent 772 583 rinkėjai.

Prieš prasidedant balsavimui A.Berzinis paragino piliečius atsakingai pareikšti savo valią ir užtikrinti, kad latvių kalba išliktų vienintele valstybine.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Lietuviai

Lietuviai portretas
Laikykitės broliukai.

Rimantas

Rimantas portretas
Mano galva latviams reikėjo ištesėti pažadą, kurį davė rusakalbiams,kai ėjo į nepriklausomybę,kad juos paremtu. deja tie pažadai neįvygdyti. Jie vylėsi gyventi ,laisvoje Europoje,ypač intelegetija.Nuo jų ir reikėjo pradėti. Jeigu gerai moka latvių kalbą ir duoda priesaiką, suteikti pilietybę.O jei nesutinka tegul galvoja kaip toliau gyventi.O prašymo nereikėjo inicijuoti,tai pažeminimas Tada nebūtų reikėje jokio referandumo

as

as portretas
NU GERAS,kazkodel visoje europoje nereikalaujama kad butu antra kalba rusu ,o cia ,kazkoks debilizmas,vel rusai nori okupuoti po truputi visus.
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių