Latvijoje - paskutinė agitacijos dėl rusų kalbos statuso diena

Latvijoje priešingoms pozicijos atstovaujančios stovyklos penktadienį naudojosi paskutine proga skelbti savo argumentus prieš referendumo dėl rusų kalbos paskelbimo antrąją valstybine, laikomo svarbiu išbandymu santykiuose tarp etninės latvių daugumos ir rusų mažumos.

Nors prognozės rodo, kad kampanija dėl rusų ir latvių kalbų statuso sulyginimo per šeštadienį vyksiantį balsavimą patirs pralaimėjimą, nei vienos aktyvistai neketina laukti baigties sudėję rankas.

„Mūsų tikslas - rytoj surinkti kiek įmanoma daugiau balsų, kad parodytume Europai, jog Latvijoje nepaisoma tūkstančių žmonių požiūrio“, - rusakalbių kampanijos lyderis Vladimiras Lindermanas sakė rusų kalba leidžiamam dienraščiui „Vesti Segodnja“.

Abi stovyklos savo žinią mėgino skleisti neįprastais metodais.

Rusų kalbos gynėjai išbraižė didžiulį užrašą „Už!“ ant Dauguvos upę kaustančio ledo Rygoje, kad jį matytų vienu tiltu važiuojantys vairuotojai.

Tuo tarpu jų priešininkai išbraižė panašų užrašą „Kilkite!“, o dešinysis Nacionalinis susivienijimas socialiniame tinkle „Twitter“ ragino rinkėjus atmesti rusakalbių pasiūlymą.

V.Lindermano judėjimas „Gimtoji kalba“ įgijo teisę, kad šis referendumas būtų surengtas, surinkęs daugiau nei 10 proc. rinkėjų balsų.

Tačiau jie gali tikėtis laimėti tik tuomet, jeigu už šiuos planus balsuotų daugiau nei 770 tūkst. žmonių (daugiau nei pusė visų rinkėjų).

Etniniai rusai sudaro apie trečdalį Latvijos gyventojų.

Latvijos prezidentas Andris Berzinis (Andris Bėrzinis) pareiškė, kad atiduoti balsą už pataisą dėl rusų kalbos reikštų „balsuoti prieš Latviją kaip šalį“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių