Latvijoje iki 16 val. referendume dalyvavo 50,79 proc. rinkėjų

Latvijoje šeštadienį vykstančiame referendume dėl valstybinio rusų kalbos statuso dalyvavo, 16 val. duomenimis, beveik 784 847 žmonės, arba 50,79 proc. bendro rinkėjų skaičiaus, rodo Centrinės rinkimų komisijos (CRK) turimi duomenys.

Aktyviausi rinkėjai buvo Kuržemėje, kur balsavo 54,54 proc. rinkėjų, Vidžemėje - 64,41 proc., Žemgalėje - 51,5 proc., Latgaloje - 45,83 proc.

Rygoje iki 16 val. balsavo 54,22 proc. rinkėjų.

Iš viso Latvijoje 7 val. vietos laiku atsidarė 950 balsavimo apylinkių, kurios veiks iki 22 val. vakaro, o pirminiai plebiscito rezultatai bus pradėti skelbti jau po kelių valandų. Užsienyje rinkimų apylinkės veikia 41 šalyje.

Latvijoje šeštadienį vyksta balsavimas istoriniame referendume dėl Konstitucijos pataisų, suteikiančių rusų kalbai antrosios valstybinės statusą.

Latvijos rusakalbių mažuma, sudaranti maždaug vieną trečdalį šalies gyventojų, mano, kad oficialaus statuso suteikimas rusų kalbai padarytų galą tam, ką ji vadina 20 metų trunkančia diskriminacija.

Etniniams latviams referendumas, kuriuo tikslas yra papildyti Latvijos Konstitucijos 4, 18, 21, 101 ir 104 straipsnius rusų kalbos kaip antrosios valstybinės kalbos apibūdinimu, - tai šiurkštus mėginimas pasikėsinti į Latvijos nepriklausomybę, kuri buvo atgauta prieš 20 metų.

Referendumą inicijavo radikali rusakalbių bendrija „Gimtoji kalba“ („Rodnoj jazyk“), kuriai vadovauja Vladimiras Lindermanas, Jevgenijus Osipovas ir Aleksandras Gaponenka , sugebėjusi užsitikrinti daugiau nei 10 proc. rinkėjų balsų.

Kad referendumas pavyktų, už pataisas turi balsuoti ne mažiau kaip 772 583 piliečiai - pusė visų balsavimo teisę turinčių Latvijos piliečių.

Andris Berzinis referendumą vadina absurdišku

Šeštadienį vykstantis prieštaringai vertinamas referendumas. Jame rinkėjai raginami nuspręsti, ar rusų kalbai turėtų būti suteiktas antrosios valstybinės kalbos statusas; šis klausimas yra itin opus Baltijos šalyje, kurios etninė sudėtis smarkiai pakito per pusę šimtmečio trukusią Sovietų Sąjungos okupaciją.

Etniniai rusai, daugiausiai atvykę gyventi gyvuojant sovietiniam režimui, sudaro trečdalį iš maždaug 2 mln. Latvijos gyventojų. Jie siekia, kad rusų ir latvių kalbų statusas būtų konstituciškai sulygintas, tačiau atrodo, kad rusakalbiams nepavyks surinkti pakankamai balsų.

Atidavęs savo balsą sostinės Rygos centre esančioje apylinkėje premjeras Valdis Dombrovskis paragino piliečius blokuoti šias pastangas.

„Balsas prieš šią iniciatyvą yra balsas už pačios valstybės pamatų sustiprinimą“, - pareiškė jis, apsuptas žurnalistų, kurie apipylė premjerą klausimais tiek latvių, tiek rusų kalbomis.

Ši kampanija atskleidė atotrūkį tarp rusakalbių mažumos ir etninių latvių daugumos šalyje, 1991 metais atkūrusioje nepriklausomybę nuo Maskvos po penkis dešimtmečius trukusio Sovietų Sąjungos valdymo ir įstojusios į Europos Sąjungą (ES) 2004 metais.

Už šią iniciatyvą pasisakantys aktyvistai teigia norintys, kad liautųsi rusakalbių diskriminacija.

Maskva laikosi pozicijos, kad šis referendumas yra Latvijos vidaus reikalas, tačiau anksčiau aktyviai palaikydavo rusakalbių siekius, dėl ko Ryga kaltino Kremlių neleistinu kišimusi.

Referendumo priešininkai latvių kalbą laiko laisvės simboliu, prisimindami, jog tūkstančiai latvių buvo ištremti į Sibirą, o komunistinis režimas buvo primetęs rusų kalbą visuomeniname gyvenime.

Latvių kalba yra gimtoji 62 proc. šalies gyventojų, tačiau pasaulyje ją vartoja tik apie 1,2 mln. žmonių, tuo tarpu rusų kalbą - apie 120 milijonų.

Latvijos prezidentas Andris Berzinis pareiškė, kad šis referendumas yra absurdiškas radikalių pažiūrų rusakalbių mėginimas atsidurti dėmesio centre po to, kai jie pralaimėjo nuosaikiosioms partijoms per pirmalaikius parlamento rinkimus.

A.Berzinis taip pat argumentuoja, kad šis klausimas menkai terūpi eiliniams rinkėjams tuo metu, kai Latvija tebevykdo griežto ekonominio taupymo priemones, atsigaudama po giliausios pasaulyje recesijos.

Radikaliųjų rusakalbių judėjimas „Gimtoji kalba“ užsitikrino teisę surengti šį referendumą, surinkęs daugiau nei 10 proc. visų šalies rinkėjų parašus.

Tačiau, kad jų pasiūlymai pakeisti konstituciją įsigaliotų, už juos turi balsuoti per 770 tūkst. žmonių (daugiau nei pusė visų rinkėjų).

Daugeliui rusakalbių itin opi problema, jog jų Sovietų Sąjungos pilietybė tapo negaliojanti atkūrus nepriklausomybę, o persikėlėliai Latvijos pilietybę galėjo įgyti tik išlaikę latvių kalbos egzaminą.

Priešingu atveju jie likdavo asmenimis be pilietybės, kurių šalyje tebegyvena apie 300 000. Daugelis taip pat pasinaudojo galimybe tapti Rusijos arba kitų buvusių Sovietų Sąjungos respublikų, įskaitant Baltarusiją ir Ukrainą, piliečiais.

Referendumas Latvijoje prasidėjo 7 val. vietos (ir Lietuvos) laiku, o baigsis 20 valandą. Preliminarūs rezultatai turėtų būti paskelbti keliomis valandomis vėliau.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Saulėns

Saulėns portretas
Laikykitės broliai lavtviai,nepadarykite klaidos.

Genys

Genys portretas
Dieve, saugok Latviją.

malpa

malpa portretas
f*** USA! f*** NATO! RUSSIA N-1
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių