Latviai: referendumas kainuos daug, bet daug ir parodys

Visą šeštadienį kaimynai latviai renkasi prie balsadėžių ir sprendžia, ar paskelbti rusų kalbą antrąja valstybine kalba.

Balsavimo punktai Latvijoje skaičiuoja didelį rinkėjų aktyvumą. Tuo metu patys latviai lrt.lt teigė, kad balsavimas parodys, jog Latvijoje negali būti antros valstybinės kalbos, ir piktinasi, kad toks referendumas apskritai surengtas. Balsavimo apylinkės atsidarė 7 val. vietos laiku ir balsuojančiųjų lauks iki 22 val. vakaro.

Jau nuo ankstyvo ryto Rygoje netrūko norinčiųjų išreikšti savo nuomonę, o tarp balsuojančiųjų pastebimas didelis jaunų Latvijos piliečių aktyvumas. Iki pietų balsavo 414 tūkst. 867 žmonės, arba 26,85 proc. šalies piliečių, – tai 140 tūkst. žmonių daugiau nei per referendumą dėl parlamento paleidimo.

Rygoje balsavo 10 tūkst. 140 rinkėjų (24,75 proc., Vidžemėje – 121 tūkst. 137 rinkėjai (29,6 proc.), Latgaloje – 62 tūkst. 158 rinkėjai (26,33 proc.), Kuržemėje – 62 tūkst. 313 rinkėjų (30,45 proc.), Žiemgalėje – 67 tūkst. 619 rinkėjų (29,14 proc.).

„Be jokios abejonės, mūsų šalis pasiliks pagrindinę kalbą latvių, mes nepakeisime Satversme [lat. konstitucijos, aut. past.]. Žinoma, visas šis rederendumas mums nemažai kainuos, bet kartu ir parodys daugybę dalykų“, – LRT interneto tarnybai teigė latvis Kasparas Ruklis. Referendumas latviams kainuos maždaug 1, 7 mln. latų (8,4 mln. litų).

Kad referendumo rezultatai aiškūs ir latviai nesutiks rusų kalbos padaryti antrąja valstybine, įsitikinusi ir balsą atidavusi Zane Vitola: „Manau, kad referendumo rezultatai parodys, jog mes gyvename laisvoje Latvijoje ir pagrindinė kalba čia yra latvių ir negali būti jokios antros valstybinės kalbos. Tuo pačiu man pikta, kad apskritai įmanoma surengti referendumą dėl antros kalbos“.

Z. Vitolos teigimu, tai tik parodo, kad Latvija turi didelių problemų su konstitucija ir įstatymais.

Vis dėlto, yra ir kitokių nuomonių dėl referendumo. Rygoje dirbanti rusų tautybės studentė Margarita Ogolceva LRT interneto tarnybai sakė, jog balso šiandien atiduoti negalės, mat reikia dirbti.

„Bet jeigu tik turėčiau galimybę balsuoti, nebalsuočiau prieš [rusų kalbos paskelbimą antra valstybine]. Tikriausiai dėl to, kad kaip išprotėję daugelis latvių agituoja balsuoti prieš ir mačiau gal tik vieną kitą plakatą balsuoti už.

Galbūt man reikėtų balsuoti tik dėl to, kad esu rusė ar su tikslu, kad tai kažkaip padės mano šeimai – jie nėra labai jauni ir jiems sunku išmokti latvių kalbą. Aš pati latviškai kalbu puikiai, nes čia užaugau, studijavau universitete, tai buvo mano pareiga išmokti latvių, kad jausčiaus tokia, kaip visi latviai“, – kalbėjo mergina.

Siūlomos Konstitucijos pataisos dėl rusų kalbos bus priimtos, jeigu už jas balsuos daugiau nei pusė balsavimo teisę turinčių rinkėjų. 11-ojo šaukimo Seimo rinkimuose dalyvavo 1 mln. 543 tūkst. 786 rinkėjai, tad kad rusų kalba būtų paskelbta antrąja valstybine kalba, už tai turėtų balsuoti 771 tūkst. 893 rinkėjai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Irena

Irena portretas
tik par

Nesuprantantis

Nesuprantantis portretas
Kam švaistyti pinigus?Juk ir taip aišku, kad nebus rusų kalba paskelbta 2 valstybine.

Rimantas

Rimantas portretas
Juk tie iniciatoriai surinko pakankamq kiek[ parašų, o pagal konstituciją privalo rengti referndumą. Čia tik komentatorių žiniai. Šaunuoliai, Latvijos piliečiai, kietai stovėjo.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių