Kurdų sukilėliai pradėjo atsitraukimą iš Turkijos

Kurdų sukilėliai trečiadienį pradėjo seniai lauktą atsitraukimą iš Turkijos į savo bastionus Irako šiaurėje – tai itin svarbus žingsnis siekiant užbaigti jau tris dešimtmečius vykstantį konfliktą, nusinešusį dešimtis tūkstančių žmonių gyvybių.

Šis atsitraukimas yra pirmas akivaizdus ženklas, kad daugelį mėnesių trukusios derybos tarp valstybės ir už įstatymo ribų paskelbtos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) galėtų užbaigti šį jau 29 metus trunkantį partizaninį karą.

„Žinome, kad jie pradėjo judėti“, - naujienų agentūrai AFP sakė prokurdiškas įstatymų leidėjas Selahattinas Demirtasas (Salachatinas Demirtašas), aktyviai dalyvaujantis trapiame taikos procese.

Maždaug 2 tūkst. sukilėlių kovotojų turi pradėti trauktis iš Turkijos pėsčiomis, per pasienio kalnus, kol pasieks savo bastionus nesvetinguose Kandilo kalnuose Irako šiaurėje.

Čia jie prisidės prie dar 5 tūkstančiai kovotojų. Šiaurės Irakas kurdų sukilėliams buvo tapęs užnugario baze atakoms prieš saugumo pajėgas Turkijos pietryčiuose.

Atsitraukimas iš Turkijos turėtų trukti tris ar keturis mėnesius, o kelios žiniasklaidos priemonės pranešė, kad sukilėliai judėjo jau kelias savaites ir kad gegužės 8-oji yra „simbolinė“ išvykimo data.

Antradienį sukilėliai paskelbė, kad neišsižadės pažado atsitraukti po jų kalinamo lyderio Abdullah Ocalano (Abdulos Edžalano) atitinkamo nurodymo.

A. Ocalanas, kurį kurdai vadina „Apo“ („Dėde“), o turkai - „kūdikių žudiku“, kovo mėnesį iš savo kalėjimo kameros paskelbė istorinį raginimą nutraukti ginkluotus veiksmus. Prieš tai jis kelis mėnesius slapta derėjosi su Turkijos saugumo tarnybomis.

Bet nors jo šalininkai sutiko atsitraukti, jie dar nesudėjo ginklų prasidedant trapiam procesui.

Antradienį sukilėliai skundėsi, kad Ankara didina pajėgas ir prie sienos rengia žvalgymo skrydžius, ir sakė, kad tai „vilkina taikos procesą“, be to, sudaro sąlygas „provokacijoms ir susirėmimams“.

Turkų armija tų priemonių dar nepatvirtino, bet nurodė, kad jos „kova su bet kokiu terorizmu tęsiasi“, nors pastaraisiais mėnesiais jokių kruvinų susirėmimų ir nebuvo. Tai pirmas toks ramybės periodas per daug metų.

PKK lyderio pareigas einantis Muratas Karayilanas (Muratas Karajilanas) praėjusio mėnesio pabaigoje perspėjo, kad kovotojai smogs atgal ir „iš karto“ sustabdys atsitraukimą, jeigu bus užpulti.

„Neabejojame dėl valstybės, bet baiminamės tamsių jėgų provokacijos“, - sakė S. Demirtasas, turėdamas omenyje atskilusių sukarintų grupių, kurioms gali nepatikti pradėtas procesas, pasalų galimybę.

Masinis atsitraukimas 1999 metais buvo sužlugdytas, kai turkų pajėgos iš pasalų užpuolė sukilėlius. Tada žuvo maždaug 500 žmonių ir buvo sudaužytos viltys dėl ilgalaikės taikos.

Turkijos premjeras Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas), kaip pranešama, pažadėjo, kad atsitraukiantys sukilėliai „nebus liečiami“.

Antradienį jis sakė, kad siekiant proceso sėkmės PKK, kurią Ankara ir Vakarai laiko teroristine organizacija, pagrindinis prioritetas turėtų būti „ginklų sudėjimas“.

M. Karayilanas balandžio mėnesį nurodė, jog PKK tikisi, kad prieš ginklų sudėjimą Ankara „atliks savo darbą“, ir paragino suteikti platesnes konstitucines teises Turkijos kurdams, kurie sudaro maždaug 20 proc. iš 75 mln. šalies gyventojų.

Ilgalaikė taika galėtų transformuoti skurdžius Turkijos pietryčius, kur gyvena daugiausia kurdai ir kur dėl susirėmimų grėsmės vis dar maža investicijų ir nepakanka infrastruktūros.

Tai taip pat paveiks R. T. Erdogano, kuris nepabūgo nacionalistų priešiškos reakcijos ir paskelbė apie derybas su A. Ocalanu, politinę ateitį.

Milijonai kurdų tikisi, kad A. Ocalanui, kuris 2002-aisiais, po Europos Sąjungos (ES) spaudimo, išvengė mirties bausmės, bus suteikta malonė ir kad jis įsitrauks į politinį gyvenimą.

Kovo mėnesio taikos raginime A. Ocalanas sakė, kad ugnies nutraukimas būtų „nauja era“ kurdų judėjimui.

„Dabar laikas ne atsisakyti kovos, bet pradėti kitokią kovą“, - sakė jis.