Kroatija nusivylusi: ES naujokę „sveikina“ ne taip ir džiugiai

Didžiulis transparantas, kabantis ant Europos Komisijos būstinės Briuselyje, sveikina Kroatiją, kuri nuo liepos 1-osios taps Europos Sąjungos (ES) nare, tačiau iš tikrųjų mažai džiaugiamasi perspektyva, jog prie Bendrijos prisijungs dar viena braškanti ekonomika.

Kroatija, kuri taps pirmąja nauja Europos klubo nare po Bulgarijos ir Rumunijos įstojimo 2007 metais, taip pat nepopuliari gatvėse: apklausos rodo, jog dauguma europiečių skeptiškai vertina bloko plėtrą po kelerius metus trukusios aštrios recesijos ir griežto taupymo.

„Po vestuvių medaus mėnesio nebus, žinant, koks sudėtingas yra dabartinis socialinis ekonominis ir politinis kontekstas“, - sakė Briuselyje įsikūrusio Europos politikos centro ekspertė Corina Stratulat (Korina Stratulat).

„Vietoje to Kroatija iškart pasiners į drungną santuoką ir turės įrodyti, ko esanti verta“, - pridūrė ji, atkartojama nedžiugias nuotaikas ES valdžios koridoriuose, kai buvusios Jugoslavijos respublikos esminiai ekonomikos rodikliai pablogėjo.

Aukščiausioji ES vykdomosios valdžios institucija jau perspėjo Kroatiją, kad jai gali būti pradėta sankcijų procedūra, jeigu valstybės skolos ateinančiais metais, kaip prognozuojama, peržengs 60 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ribą, kurią jau yra pažeidusios kai kurios kitos bloko šalys.

Kroatija tikisi, kad šiemet jos ekonomika augs 0,7 proc., o ateinančiais metais - 2,4 proc., tačiau Europos Komisijai šiems metams prognozuoja 1 proc. recesiją ir silpną 0,2 proc. augimą 2014-aisiais.

Numatoma, kad šalies biudžeto deficitas pasieks 4,7 proc. BVP, o ateinančiais metais gali išaugti iki 5,6 proc., smarkiai viršydamas ES nustatytą 3 proc. ribą. Tuo tarpu nedarbas gali perkopti 18 procentų.

„Kroatijai patiria svarbių iššūkių“, - perspėjama praeitą mėnesį paskelbtoje Europos Komisijos ataskaitoje, pabrėžiant, kad Zagrebas privalo atnaujinti ūkio augimą, sustiprinti viešuosius finansus ir didinti konkurencingumą.

Tačiau Vokietijos dienraštis „Bild“ padėtį apibūdino mažiau diplomatiškai.

„Skolos, korupcija ir didelis nedarbas. Tai yra Kroatija, - rašoma laikraščio vedamajame. - Tai nauja Graikija, kuri praris milijonus iš Berlyno.“

Skandalams neabejingas „Bild“ - ne vienintelis balsas, reiškiantis susirūpinimą dėl Europos gebėjimų priimti po savo sparnu trapią naująją narę šiuo itin sudėtingu metu.

Bulgarija ir Rumunija sukūrė nerimą keliantį precedentą.

Abiejose naujausiose ES narėse, kurios yra neturtingiausios Bendrijoje, korupcija tebekelia nuolatinį susirūpinimą.

JAV audito bendrovės „Ernst & Young“ ataskaitoje, paskelbtoje praeitą mėnesį, Kroatija buvo įvardyta antrąja labiausiai korumpuota šalimi po Slovėnijos - kitos buvusios Jugoslavijos narės, įstojusios į ES 2004 metais ir negalinčios pasigirti gera ekonomikos padėtimi.

Europos visuomenės nuomonė taip pat nėra palanki.

Įstojus Bulgarijai ir Rumunijai, Eurobarometro atliktas tyrimas rodė, kad 49 proc. europiečių pasisako už tolesnę Bendrijos plėtrą, o 39 proc. yra nusistatę prieš.

Tačiau dabar šis santykis apsivertė aukštyn kojomis, o praeitais metais atlikta apklausa rodė, jog plėtrą palaiko tik 38 proc., o 52 proc. respondentų yra prieš ją nusistatę.

Kroatijoje taip pat jaučiamas nusivylimas: balandį per pirmuosius šioje šalyje rinkimus į Europos Parlamentą aktyvumas buvo menkas

Kroatija jau įdėjo daug pastangų nuo 2003 metų, kai pateikė prašymą tapti ES nare - Zagrebas įvykdė teisingumo sistemos reformą, sustiprino kovą su korupcija ir užtikrino didesnę mažumų apsaugą.

Tačiau prasidedant ne itin džiaugsmingoms stojimo iškilmėms, Briuselis skelbia vieną žinią: „Kroatija turi dar labiau pasistengti.“