Kritikai: B. Obamos pastangos Sirijoje – per menkos ir pavėluotos

JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) sprendimas pasiųsti specialiąsias pajėgas į Siriją yra per menkos ir pernelyg vėluojančios pastangos, sako kritikai, kaltinantys Amerikos lyderį neturint aiškios strategijos, kaip spręsti konfliktą toje Artimųjų Rytų šalyje.

Jau ketverius su puse metų tęsiantis konfliktui, kuris nusinešė per 250 tūkst. žmonių gyvybių, o dar milijonus privertė palikti savo namus, Vašingtonas pareiškė pasiųsiantis į Siriją elitinius JAV komandosus.

Tačiau bus pasiųsta tik „mažiau negu 50“ tų karių, kurie nedalyvaus kovinėse operacijose, tik patarinės sukilėliams, kovojantiems su Damasko režimu, sakoma penktadienį paskelbtame Vašingtono pranešime.

Iki šiol B.Obama, kuris karines intervencijas vertina labai skeptiškai, oficialiai vengė siųsti JAV karius į tą šalį, kas sustiprintų kovą su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“.

Prezidentas pasirinko atakuoti džihadistus iš oro kartu su tarptautine koalicija, suformuota praeitų metų viduryje.

Faktiškai JAV kariai į Siriją siunčiami jau nebe pirmąjį kartą.

Komandosai anksčiau ten vykdė slaptas operacijas, mėgindami išvaduoti įkaitus, o Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) agentai tiekė ginklus sukilėliams.

Nors naujausias sprendimas žymi staigų posūkį B.Obamos politikoje, tiek Kongrese dirbantys, tiek Baltuosius rūmus siekiantys užimti respublikonai lieka nepatenkinti, o kiti apžvalgininkai irgi išlieka nusiteikę kritiškai.

„Manau, turime prezidentą, kuris tiesiog nežino, ką daro“, – respublikonų stovyklos prezidento rinkimų kampanijos favoritas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) sakė naujienų televizijai CNN.

Respublikonų senatorius Johnas McCainas (Džonas Makeinas), anksčiau taip pat siekęs prezidento posto, pareiškė: „Deja, šie riboti veiksmai tėra dar vienas nepakankamas žingsnis“, atliktas prezidento, kuris „iki šiol neturi jokio realistinės“ ir „darnios“ strategijos Sirijos atžvilgiu.

J.McCainas, kuris pasisako už JAV karines intervencijas užsienyje, taip pat kaltino B.Obamą spartinant „Amerikos patikimumo eroziją“.

Tuo tarpu senatorius Lindsey Grahamas (Lindsis Grejemas) pabrėžė, kad 50 specialiųjų pajėgų narių yra nepakankamos pajėgos, kad įbaugintų IS.

„Iš tikrųjų (IS) tai vertins kaip dar vieną prezidento Obamos silpnumo ženklą“, – tvirtino jis.

„Saujelės JAV specialiųjų pajėgų narių pasiuntimas į Siriją padėties reikšmingai nepakeis“, – sakė buvęs JAV valstybės departamento specialusis patarėjas pereinamojo proceso Sirijoje reikalams Fredericas Hofas (Frederikas Hofas).

„Tai tėra savotiškas pleistras, nors ir potencialiai naudingas“, – pridūrė F.Hofas, šiuo metu dirbantis strateginių idėjų kalvėje „Atlantic Council“.

Vis dėlto Baltieji rūmai ir Valstybės departamentas penktadienį tvirtino, kad strategija Sirijoje nepasikeitė.

Tačiau praeitą mėnesį duodamas interviu televizijai CBS B.Obama sakė, kad „tokioje sparčiai kintančioje ir daug veikėjų apimančioje padėtyje kaip Sirijoje jokių sidabrinių kulkų nėra“.

„Mes tikrai nemėginsime įsitraukti į karinę kampaniją Sirijoje“, – pridūrė 2009 metų Nobelio taikos premijos laureatas.

2014 metų rugpjūtį per vieną spaudos konferenciją, kuri vėliau buvo dažnai cituojama, B.Obama sakė dar neturintis strategijos, kaip įveikti „Islamo valstybė“ Sirijoje. Vėliau jis dažnai kartodavo, kad Jungtinės Valstijos nesiųs savo karių į tą šalį.

2013 metų rugsėjį B.Obama taip pat suglumino sąjungininkus, ypač Prancūziją ir Persijos įlankos monarchijas, kai atsisakė planų smogti Sirijai, paaiškėjus, kad įstatymų leidėjai nepalaikytų tokių veiksmų, nors prezidentas apkaltino Sirijos lyderį Basharą al Assadą (Bašarą Asadą) peržengus JAV nustatytą „raudoną liniją“ ir panaudojus cheminius ginklus.