Kova su terorizmu stiprėja: gali atsiliepti ir lietuvių kelionėms

Tad siūloma ne tik kriminalizuoti su terorizmu susijusius veiksmus, bet ir stiprinti išorinių Europos Sąjungos (ES) sienų apsaugą – ketinama tikrinti ir ją kertančius ES narių – taip pat ir Lietuvos – piliečius. Kritikai atšauna, kad tokiu atveju atvykimas į ES teritoriją gali tapti pragaru ir už jos ribų keliavusiems ES narių piliečiams.

Reaguodami į išaugusią terorizmo grėsmę Europoje, ketvirtadienį europarlamentarai atnaujino Šengeno kodeksą ir sugriežtino ES išorės sienų kontrolę. Visų į ES atvykstančiųjų bei išvykstančiųjų duomenys privalės būti tikrinami įvairiuose registruose, pavyzdžiui, pamestų bei pavogtų dokumentų bazėje.

Griežtesnė išorės sienų apsauga taps Europos skydu, apsaugančiu nuo terorizmo ir užtikrinančiu teisę į gyvenimą. Privalome savo piliečiams suteikti šią apsaugą. Sisteminę patikrą pateisina kiekviena apsaugota gyvybė, nes taip bus galima lengviau nustatyti teroristus.

Pataisytas kodeksas įpareigoja ES valstybes sistemiškai tikrinti ES išorės sieną kertančių asmenų, įskaitant Sąjungos piliečius, duomenis Šengeno informacinėje sistemoje, Interpolo pamestų bei pavogtų dokumentų bazėje, taip pat kituose šalių bei ES registruose. Tai bus taikoma visuose pasienio kontrolės punktuose: sausumos, oro ir vandens.

Jei toks tikrinimas pernelyg sulėtintų pasienio eismą, ES valstybėms suteikta teisė sausumos ir vandens perėjimo punktuose pereiti prie atrankinio tikrinimo – privalomai nustatyti tik asmens tapatybę ir dokumento autentiškumą. Tačiau tokį sprendimą bus būtina pagrįsti rizikos vertinimu, parodančiu, kad sušvelninimas neatsilieps saugumui.

Sisteminė patikra oro uostuose turės būti įdiegta per šešis mėnesius po atnaujinto Kodekso įsigaliojimo. Išimtiniais atvejais, jei konkrečiame oro uoste iškiltų infrastruktūros sunkumų, galės būti suteikti papildomi 18 mėnesių pasiruošti.

„Griežtesnė išorės sienų apsauga taps Europos skydu, apsaugančiu nuo terorizmo ir užtikrinančiu teisę į gyvenimą. Privalome savo piliečiams suteikti šią apsaugą. Sisteminę patikrą pateisina kiekviena apsaugota gyvybė, nes taip bus galima lengviau nustatyti teroristus“, – pažymėjo EP pranešėja Monica Macovei (Europos konservatoriai ir reformistai, Rumunija).

Rezoliucijai pritarė 469 EP nariai, nepritarė 120, o susilaikė 42. Naujosios taisyklės jau suderintos su ES Taryba, tačiau joms įsigalioti dar būtinas jos formalus pritarimas. Danija, Jungtinė Karalystė ir Airija yra pasirinkusios nedalyvauti jas įgyvendinant.

Teigiama, kad iki 2015 metų pabaigos daugiau nei 30 tūkst. žmonių išvyko iš ES į konflikto teritorijas Sirijoje ir Irake, kad prisijungtų prie teroristinių grupuočių. Maždaug trečdalis – apie 4 tūkst. –  jų jau grįžo į ES teritoriją.

Tačiau artimiausioje ateityje grįžtančiųjų gali būti ir daugiau – „Islamo valstybė“ praranda turėtą teritoriją bei įtaką, tad keičiasi ir išvykusiųjų keliavimo kryptis.

„Nėra laisvės be saugumo. Keliavimas svetur dėl teroristinių tikslų, treniravimasis tam, terorizmo skatinimas ar finansavimas bus nusikaltimas visose ES narėse“, – prieš balsavimą perspėjo pranešimą skaičiusi M. Hohlmeier.

Taigi, norima, kad baudžiamoji atsakomybė būtų taikoma už verbavimą prisijungti prie teroristinių grupių, keliones terorizmo tikslais, teroristų rengimą ir dalyvavimą tame. Taip pat norima bausti už viešą terorizmo propagavimą, šlovinimą, pateisinimą ir finansavimą.

„Nebestatysime į pavojų mūsų vertybių, kurias nori pažeisti bei sužaloti teroristai“, – pasiūlymą trumpai apibendrino ES saugumo komisaras Julianas Kingas.

ES narės, pritarus pasiūlymui, turės pusantrų metų, kad pasikeitimai būtų įgyvendinti.

2014 metais keliones į kitas šalis teroristiniais tikslais, priimdama atitinkamą rezoliuciją, kriminalizavo Jungtinių Tautų Saugumo Taryba.

Pasiųsta žinutė ir žvalgybai

ES rengiamose taisyklėse taip pat numatyta Bendrijos valstybių pareiga užtikrinti terorizmo aukų apsaugą bei prievolė po išpuolio nedelsiant suteikti pagalbą tiek aukoms, tiek jų šeimos nariams.

Itin svarbu ir tai, kad rezoliucijoje siūloma įpareigoti ES valstybes keistis informacija apie baudžiamąjį teroristine veikla įtariamų asmenų persekiojimą, jei įtariama, kad gali būti vykdomi kiti išpuoliai, ar minėta informacija gali padėti atliekamiems tyrimams.

Šios taisyklės papildys ES 2005 metų gruodį parengtą kovos su terorizmu strategiją, kuri akcentuoja keturis kovos aspektus: prevenciją, apsaugą, persekiojimą ir reagavimą.