Kopenhagoje - ginčai dėl planetos likimo

Kopenhagoje pirmadienį prasidėjo didžiausios derybos dėl klimato kaitos. Susitikimo tikslas yra sudaryti naują paktą dėl taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis mažinimo, tačiau vilčių, kad tai nutiks, nedaug.

Žemei gresia mirtis

Mokslininkai ir žalieji aktyvistai tikisi, kad delegatai 192 valstybių šį kartą sugebės susitarti ir parengs gaires, kaip mažinti atmosferos taršą dujomis, kurios sulaiko Saulės šilumą ir trikdo mūsų planetos klimato pusiausvyrą, sukeldamos vadinamąjį šiltnamio efektą, dėl kurio tirpsta ledynai ir sparčiai kyla vandens lygis. Esą šiemet yra paskutinė galimybė tai padaryti, nes 2012 m . baigia galioti Kioto protokolas.

Ekologai pateikia niūrias prognozes dėl sausrų, potvynių, audrų ir kylančio vandenynų vandens lygio. Jų teigimu, jei šio derybų maratono metu nebus pasiektas ambicingas kovos su klimato kaita paktas, šios stichijos gali sunaikinti planetą.

"Netolimoje ateityje kai kurie planetos regionai atsiras po vandeniu. Jei nieko nesikeis, po 30-50 metų apie 2 mlrd. žmonių gyvens vietose, kurioms nuolatos grės potvyniai"- Konferencijos atidarymo iškilmėse kalbėjo Danijos premjeras Larsas Lokke Rasmussenas.

Mokslininkai pritaria Danijos premjerui. Esą Andų kalnuose ledas traukiasi greičiau negu anksčiau buvo prognozuojama. 2005 m. ledynus tyrinėjantis Edsonas Ramirezas iš San Andreso universiteto, prognozavo, kad Čokejapu ledynas išnyks 2015 m. tačiau tai jau tai nutiko jau dabar - 5 metais anksčiau. Jis taip pat perspėjo, kad problema tik didės, nes kiti - daug didesni ledynai - taip pat tirpsta.

Šie ledynai yra pagrindinis vandens šaltinis greičiausiai augančiai urbanistinei Lotynų Amerikos zonai - Bolivijos sostinei La Pasui ir jo priemiesčiui El Alto. Ledynams traukiantis kyla vandens stygiaus grėsmė.

Per didelė auka

L.L.Rasmussenas taip pat viešai pareiškė tikįs pasaulio vadovų racionalumu ir tuo, kad Kopenhagoje vis dėlto bus pasirašytas susitarimas, kuris pakeis 2012 m. galioti nustosiantį Kioto protokolą. L.L.Rasmussenas išreiškė viltį, kad pasaulio šalys jau šiemet aiškiai įsipareigos sumažinti į atmosferą išmetamų teršalų kiekį.

"Sveikinu jus atvykusius į Kopenhagą, vieną žaliausių miestų pasaulyje. Tikiuosi, kad būdami čia pamatysite, ko pasiekėme. Danijoje jau dabar 20 proc. energijos gaunama iš atsinaujinančių šaltinių, tokių kaip vėjas ir saulė. Technologijos, kurios gali pakeisti atmosferą teršiantį iškastinį kurą jau yra sėkmingai naudojamos. Bet mes neketiname sustoti pusiaukelėje Iki 2025 pusė mūsų naudojamos elektros energijos bus gaunama iš atsinaujinančių šaltinių. Per ateinančius keletą metų taip pat planuojame dar 15 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į atmosferą. Bet visiems mums dar reikia eiti labai greitai ir labai toli. Danijos miestai jau pasiruošę prisiimti atsakomybę. Bet vieni nieko nepasieksime, reikia, kad visas pasaulis norėtų keistis", - ragino ir Kopenhagos merė Ritt Bjerregaard.

Tačiau didžiausios teršėjos - JAV, Kinija ir Indija - nedega noru investuoti į šiltnamio efektą sukeliančio anglies dvideginio išmetimą.

Valdant George'ui W.Bushui atmetė JAV Kioto protokolą. Naujasis šalies vadovas Barackas Obama viliasi pasirašyti naują susitarimą. Tačiau JAV Kongresas vis dar rengia įstatymo projektą dėl taršos mažinimo ir toli gražu neskuba jo patvirtinti.
Be to, jis ir taip nedaug ką tepakeistų, nes JAV ir Kanada laikosi pozicijos, kad savo taršą galėtų sumažinti vos keliais procentais. Toks didžiausios pasaulio ekonomikos elgesys drąsina ir kitas šalis ignoruoti į klimato problemas.

Indijos premjeras Manmohanas Singhas tvirtina, kad jo šalis pasirengusi prisijungti prie ambicingo pasaulio tikslo sumažinti teršalų kiekį. Tačiau tai atrodo, kaip populistiniai pažadai, nes Indijos vyriausiasis derybininkas, dalyvaujantis konferencijoje, kategoriškai atmetė bet kokius pasiūlymus mažinti išmetamų dujų kiekį.
Bankai vertingesni nei Žemė?

Susitikimo dalyviai taip pat turi nustatyti pagalbos neturtingoms šalims, kurios labiausiai pajus galimus katastrofiškus klimato kaitos padarinius, finansavimo mechanizmą.

Būtent tai akcentavo Kinija. Jos atstovai žada per dešimtmetį dvigubai sumažinti teršalų kiekį, bet ES dabar pirmininkaujanti Švedija reikalauja, kad viena didžiausių teršėjų susiimtų labiau.

"Šiandien reikia drąsiai stoti į kovą su klimato atšilimu. Išsivysčiusios šalys turi prisiimti didžiausią vaidmenį kovoje prieš klimato šilimą, tačiau turi būti ir žmogiškas solidarumas. Planetos ir žmonijos gerovė turėtų būti aukščiau atskirų šalių interesų", - JAV, Kinijos ir Indijos požiūrį kritikavo Lenkijos aplinkos apsaugos ministras Maciejus Nowickis.

Jam pritarė ir naujai išrinkta Klimato kaitos konferencijos prezidentė Connie Hedegaard ir Antonio Hillas iš britų plėtros rėmimo fondo "Oxfam"

"Derybų Kopenhagoje sėkmės kaina yra 200 mlrd. JAV dolerių (465 mlrd. litų, per metus). Tai skatikai, palyginti su 8,4 trilijono dolerių, kuriuos radome skęstantiems bankams gelbėti", - apie naują taršos mažinimo strategijos kainą sakė A.Hillas.

Kopenhaga pasiruošė

Kopenhagos kompleksas, kuriame vyksta konferencija, buvo paskelbtas JT teritorija. Susitikime dalyvauja maždaug 15 tūkst. delegatų, žurnalistų ir stebėtojų iš bendruomeninių organizacijų.

Sostinėje konferencijai buvo dislokuota daugiau kaip pusė visų Danijos policijos pajėgų. Policija perspėjo, kad greitai reaguos į bet kokius smurtinius protestus. Tačiau miestas sąlyginai ramus. Didžioji dalis vietos gyventojų net nekreipia dėmesio į pasaulinės reikšmės įvykį, vykstantį jų mieste.

"Prie rotušės gal ir nueisiu, ten dviratininkai mins pedalus, kad uždegtų Kalėdų eglę, turėtų būti linksma, gal ir pati sudalyvausiu. Bet konferencija manęs nedomina. Ten politikai kalba, tai populistiniai pareiškimai liesis per kraštus. Aišku, nuoširdžiai tikiuosi, kad jie iš tikrųjų pasirašys tą naują Kioto protokolą, gal tai bus Kopenhagos protokolas, bet dalyvauti ten nėra parasmės" - sakė dienraščio kalbinta Kopenhagos gyventoja Grete.

Tiesa, pavieniai protestai mieste vyksta. Vienas vyras, protestuodamas prieš vandens taršą užsidarė stikliniame konteineryje su srutomis. Tačiau masinių demonstracijų nėra. Visa Kopenhaga nukabinėta klimato kaitos grėsmę akcentuojančiais plakatais, kuriuose vaizduojami pasenę pasaulio lyderiai, apgailestaujantys, kad neužkirto kelio pasaulio pabaigai.

 


Šiame straipsnyje: Kpenhagaklimataskaita

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių