Kodėl vertėtų nerimauti dėl Turkijos Konstitucijos reformų

Recepas Tayyipas Erdoganas jau davė suprasti, kaip įsivaizduoja šalies valdymą, kai po nepavykusio karinio perversmo buvo imtasi griežtų priemonių prieš žmones, įtariamus prie jo prisidėjus, pasakojama LRT RADIJO laidoje „Pasaulio laikas“. Priėmus Konstitucijos pataisas, R. T. Erdoganas galėtų valdyti biudžetą, paskirti teisėjus, parinkti ministrus ir aukšto rango valdininkus, atnaujinti valdančiosios partijos AKP vadovus. Taigi tai būtų nebe autoritarinis, o totalitarinis režimas.

Turkijos parlamentas pritarė Konstitucijos pataisoms, kurios suteiks prezidentui plačias vykdomąsias galias ir iš esmės pakeis NATO valstybės valdymo formą. Pavasarį Turkijos piliečiai referendume tars galutinį žodį dėl pataisų, kurios taip pat leistų Recepui Tayyipui Erdoganui prezidentu išbūti iki 2029 m. Opozicijos politikai ir demokratijos aktyvistai perspėja, kad pataisos atvers kelią oficialiam autoritariniam režimui.

Reformos šalininkai teigia, kad, suteikus plataus masto vykdomųjų galių prezidentui, būtų daug lengviau spręsti šiuo metu sudėtingus šalyje ekonomikos ir saugumo klausimus. Už reformas labiausiai agituojančios valdančiosios AKP partijos šūkis – „Daugiau valdžios – didesnis klestėjimas“.

Per neseniai parlamente vykusias diskusijas Turkijos premjeras, dabartinės vykdomosios valdžios vadovas, Binali Yildirimas tvirtino, kad, vykdomąją valdžią priskyrus vienai institucijai, procesai šalyje vyktų daug sklandžiau. Praėjusių metų gegužę buvęs premjeras Ahmetas Davutoglu pasitraukė iš posto po nesutarimų su prezidentu R. T. Erdoganu. Dabartinis premjeras B. Yildrimas buvo išrinktas prezidento ir energingai agituoja, kad Turkijoje nebeliktų premjero posto. Vis dėlto anaiptol ne visi parlamentarai nuolankiai sutinka permainas.

Per diskusijas parlamente buvo ir muštynių, ir televizijos transliacijos pertrūkių, o opozicija nesėkmingai bandė vilkinti procesą.

„Financial Times“ pastebi, kad reformas Turkijos parlamentas svarsto labai nestabiliu metu. Šalyje nuo liepos mėnesio įvesta nepaprastoji padėtis po nepavykusio karinio perversmo, paskui vyko masiniai suėmimai. Apie 100 tūkst. žmonių, tarp kurių akademikai, žurnalistai, žmogaus teisių aktyvistai, buvo atleisti, sulaikyti ar įkalinti dėl tariamų sąsajų su perversmu. Per paskutinius metus periodiškai pasikartoja mirtini teroristiniai išpuoliai. Dėl šių priežasčių 2016 m. Turkijos ekonomika susitraukė trečdaliu, dėl politizuojamos aplinkos iš šalies traukiasi investuotojai.

R. T. Erdoganas siekė sustiprinti prezidento instituciją ir pakeisti Konstituciją jau nuo 2014 m., kai buvo išrinktas šalies vadovu. Jo pirmtakai iki šiol laikėsi formalesnio šalies vadovo vaidmens, kokį ir įtvirtina įstatymai. Palaipsniui stiprėjant prezidento pozicijai, R. T. Erdogano kabinetas situaciją apibūdino kaip konstitucinę krizę – vyriausybės vadovas ir stiprus prezidentas tapo tarsi varžovais, todėl, pasak R. T. Erdogano patarėjų, konstitucijos pataisos užtikrintų daug efektyvesnį vyriausybės darbą.

Kodėl vertėtų nerimauti dėl Konstitucijos reformų? R. T. Erdoganas jau davė suprasti, kaip įsivaizduoja šalies valdymą, kai po nepavykusio karinio perversmo buvo imtasi griežtų priemonių prieš žmones, įtariamus prie jo prisidėjus, – suėmimai, atleidimai, izoliacija buvo nukreipta prieš visų sluoksnių žmones.

Priėmus Konstitucijos pataisas, R. T. Erdoganas galėtų valdyti biudžetą, paskirti teisėjus, parinkti ministrus ir aukšto rango valdininkus, atnaujinti valdančiosios partijos AKP vadovus. Taip pat po pataisų Turkijos prezidentui nebereikės nutraukti ryšių su politinėmis partijomis, ką iki šiol įpareigoja padaryti Konstitucija.

Todėl, anot „Financial Times“ apžvalgininkų, jei buvo nerimaujančių dėl jau iki šiol sustiprėjusių autoritarinių nuotaikų, po Konstitucijos reformų iš esmės visos pačios svarbiausios politinės galios bus prezidento rankose.

O prezidento atstovas žiniasklaidai teigia, kad esą dėl autoritarinio režimo nerimauti neverta. Pasak jo, vis dar parlamentui išliktų teisė reikalauti naujo prezidento rinkimų. Beje, kaip ir prezidentas turi teisę paleisti parlamentą. Dar R. T. Erdogano atstovas pabrėžia, kad kitos šalys tiesiog iki galo nesupranta, su kokiais iššūkiais Turkija dabar susiduria ir kaip su jais reikėtų tvarkytis.

Jei Konstitucijos pataisos būtų priimtos, Turkijoje įsigalėtų prezidentinio valdymo sistema po 94 metų pertraukos. Mustafa Kemalis Ataturkas, vadinamasis Turkijos tautos tėvas, specialiai inicijavo parlamentinės demokratijos valdymo formą, siekdamas išvengti visų galių sutelkimo vienose rankose, kaip tai buvo sultonų valdymo laikais Osmanų imperijoje.

Konstitucijos pataisų priešininkai, didžiausios opozicijos žmonių partijos (CHP) vadovas teigia, kad jas įgyvendinus Turkija žengs atgal vienu amžiumi. Opozicijos partijos lyderis drąsiai teigia, kad tai jau bus ne autoritarinis, o totalitarinis režimas.

Po parlamento balsavimo kovą arba balandį bus rengiamas referendumas, kuriame Turkijos piliečiai turės galutį žodį, ar R. T. Erdoganui suteikti daugiau galių. Analitikai jau dabar nerimauja, kokia gali būti prezidento reakcija ir veiksmai, jei Turkijos žmonės nuspręstų to nedaryti. Tačiau iki šiol R. T. Erdoganas nebuvo pralaimėjęs nė vienų svarbiausių rinkimų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių