Kodėl V. Putinas bijo konkurento vardo ir fotografuojasi pusnuogis?

Išvakarėse duotame interviu V.Putinas atskleidė diplomatijos nenudailintą savo asmenybės pusę ir neapykantą, kurią jaučia opozicijos lyderiui Aleksejui Navalnui.

Austrija pirmajam naująją kadenciją pradėjusio prezidento darbo vizitui į užsienį pasirinkta neatsitiktinai. Nors ir yra nuosaiki sankcijų Rusijai klausimu, Austrija ES kontekste nėra stipri žaidėja. Išimtis – antrasis šių metų pusmetis, kai liepos 1-ąją ji perims ES pirmininkės vaidmenį.

Buvęs Austrijos ambasadorius Rusijoje, Diplomatinės akademijos direktorius Emilis Brixas įsitikinęs: Kremliuje stiprėja nuomonė, kad viltys suartėti su Kinija beprasmės, todėl Rusijai reikia laikytis kontruktyvios pozicijos ES atžvilgiu. Šiuo tikslu vyko V.Putino susitikimai su Vokietijos ir Prancūzijos vadovais.  Neatsitiktinai jis viešai citavo ir Vokietijos spaudos tezę, kad JAV politika – sprendimas nutraukti sutartį dėl Irano branduolinio arsenalo – stumia Europą į Rusijos glėbį.

Kremliuje stiprėja nuomonė, kad viltys suartėti su Kinija beprasmės, todėl Rusijai reikia laikytis kontruktyvios pozicijos ES atžvilgiu.

Austrijos visuomeninio transliuotojo žurnalisto Armino Wolfo pokalbis su V.Putinu, iš žadėto pusvalandžio pailgėjęs kone dvigubai, nebuvo iš tų pašnekesių su aukštas pareigas einančiu užsienio valstybės asmeniu, kai apsiribojama oficialiais klausimais ir atsakymais. Žurnalistas nevengė nepatogių klausimų, tačiau į juos dažniau sulaukė ne atsakymo, bet kontrklausimų. Vėliau socialiniuose tinkluose A.Wolfo įnoringu pašnekovu pavadintas V.Putinas nuolat pertraukdavo žurnalistą ir akivaizdžiai naudojosi nevaržomas protokolo atsakyti į visus pastarojo meto Vakarų priekaištus Rusijai.

Prielaidas, kad ryšiais su nacionalistinėmis, euroskeptiškomis partijomis Rusija siekia destabilizuoti ES, V.Putinas atmetė, pastebėdamas ekonominių ryšių su ES svarbą Rusijai.

Pateikiame V.Putino interviu Austrijos televizijai, kurio transliaciją stebėjo beveik milijonas žiūrovų, ištraukas.

– Vakarų vyriausybės, Europa, pirmiausia – JAV, kaltina Rusiją tuo, kad ji savo programišių rankomis kišasi į kitų valstybių vidaus politiką. Visuose interviu sakote, kad yra ne taip, tačiau nėra abejonių, jog Sankt Peterburge ilgus metus veikia vadinamoji "Internet Research Agency", kuri feisbuke bando daryti įtaką viešiems debatams. Tie vadinamieji trolių fabrikai priklauso Jevgenijui Prigožinui, kurį jūs gerai pažįstate – jį vadina Putino virėju, nes jis aptarnauja visus jūsų svečius. Negi gerai, kad tas, kuris palaiko tokius artimus santykius su Rusijos vadovais, užsiima trolių fabriku?

– Jūs pasakėte "Rusija", o paskui pradėjote kalbėti apie programišius? Kai pasakėte "Rusija", turėjote omenyje Rusijos valstybę ar atskirus Rusijos piliečius, programišius, kažkokius juridinius asmenis?

– Turėjau omenyje poną Prigožiną.

– Tuoj pasakysiu apie Prigožiną. Prašau atskirti Rusijos vyriausybę, Rusijos valstybę, Rusijos piliečius ar kokius nors juridinius asmenis. Pasakėte, kad poną Prigožiną vadina Putino virėju. Jis iš tikrųjų užsiima restorano versu, jis Peterburge turi restoraną. Tačiau aš noriu jūsų paklausti: tikrai galvojate, kad žmogus, kuris užsiima restoranų verslu, kad ir turėdamas kokias nors programišiaus galimybes ar šioje srityje veikiančią įmonę – net nežinau, kuo jis užsiima – iš šių pozicijų gali padaryti įtaką rinkimams Jungtinėse Valstijose ar kokioje nors Europos šalyje? Kaip žemai krito viskas, kas vyksta Vakarų informacinėje ir politinėje sferoje, jei kažkoks restorano savininkas iš Rusijos gali padaryti įtaką kurioje nors Europos šalyje ar Jungtinėse Valstijose! Ar tai ne juokinga?

– Pone prezidente, turbūt tai gerai arba blogai, tačiau tai nėra tiesa. Ponas Prigožinas užsiima ne tik restoranų verslu, jis turi daug įmonių, kurios yra sudariusios sutartis su Gynybos ministerija ir gauna daug valstybės užsakymų, milijonus dolerių leidžia trolių fabrikui, kad šie darytų įrašus socialiniuose tinkluose. Kam tai reikalinga restorano savininkui?

– Paklauskite jo. Rusijos valstybė neturi su tuo nieko bendra.

– Tačiau jūs jį pats gerai pažįstate.

– Na ir kas? Aš pažįstu daug žmonių ir Peterburge, ir Maskvoje. Jūs jų paklauskite. Jungtinėse Valstijose yra tokia figūra – ponas Sorosas, kuris kišasi į visus reikalus visame pasaulyje. Ir man mūsų amerikiečiai draugai dažnai sako: Amerika su tuo kaip valstybė nesusijusi. Štai dabar pasklido kalbos, kad ponas Sorosas nori įsiūbuoti eurą. Tai jau aptaria ir ekspertai. Paklauskite Valstybės departamento: kam jis tai daro? Valstybės departamentas jums atsakys, kad neturi su tuo jokių sąsajų, kad tai asmeninis pono Soroso reikalas. O pas mus tai asmeninis pono J.Prigožino reikalas. Štai, prašau, jums atsakymas. Jums patinka toks atsakymas? (...)

– Viena sunkiausių temų Rusijos kontekste yra Ukraina. 2014 m. Ukrainoje buvo numuštas "MH17" reisu skridęs lėktuvas, žuvo 290 žmonių. Tarptautinė tyrimo komisija prieš kelias dienas pranešė, kad lėktuvą numušė Rusijos armijos raketų sistema, kad tai buvo konvojus iš Rusijos, kuris atvyko pas Ukrainos sukilėlius. Yra vaizdo įrašas, telefono pokalbio įrašai ir dešimtys liudininkų. Jūs jau metus kalbate, kad tai nėra tiesa, tačiau praktiškai niekas netiki šiais žodžiais. Ar jūs tokiu būdu neverčiate abejoti Rusijos pareiškimų patikimumu? Galbūt po daugelio metų verta pripažinti, kad sukilėliai Ukrainos rytuose pasinaudojo rusų ginkluote, kad įvykdytų šį siaubingą nusikaltimą?

– Noriu pastebėti, kad abi konflikto pusės – ir Ukrainos armija, ir Ukrainos nacionalistų batalionai, kurie niekam nepavaldūs, išskyrus savus lyderius, ir Donbaso milicija, Donbaso ginkluotosios formuotės – visi jie naudoja sovietų ir rusų gamybos ginkluotę. Visi. Ir vienoje, ir kitoje pusėje stovi įvairi ginkluotė: ir šaunamieji ginklai, ir aviacija, ir priešlėktuvinės kovos kompleksai. Visa tai pagaminta Rusijoje.

– Dabar jau visi žino, kokia būtent tai buvo raketa – komplekso "Buk". Tai buvo Rusijos armijos iš Kursko brigada. Tai jau tiksliai žinoma, tačiau jūs tai neigiate. Ar neverta pripažinti, kad ši raketa iš tikrųjų rusiška? Ar neverta oficialiai pripažinti, kad Rusija palaikė sukilėlius Ukrainos rytuose?

– Jei jūs turėsite kantrybės ir išklausysite mane iki galo, sužinosite mano požiūrį šiuo klausimu, gerai? Tai štai, jau sakiau, kad abi pusės naudoja Rusijos gamybos ginkluotę ir kad Rusijos armija ginkluota lygiai tokiomis sistemomis, apie kurias kalba ekspertai, tokios pat, pagamintos SSRS arba Rusijoje. Tai pirma. Antra, Rusijos ekspertams neleidžiama dalyvauti tyrime, mūsų argumentai nevertinami, mūsų šioje komisijoje niekas nenori girdėti. Atvirkščiai, Ukrainos pusei, kuri yra suinteresuota šio tyrimo rezultatais, leista dalyvauti. O ji mažų mažiausiai atsakinga už tai, kad pažeidžiant tarptautines taisykles neuždraudė civilių orlaivių skrydžių konflikto zonoje. Mes iki šiol negalime gauti atsakymų į klausimus, susijusius su Ukrainos karinės aviacijos veikla tame regione tuo pat metu. Tragedija, apie kurią kalbame, yra siaubinga, nepaprastai gaila žuvusių žmonių, žuvusiųjų šeimų, tačiau tyrimas turi būti objektyvus ir daugiašalis.

Tuoj, sekundėlę, neskubėkite. Leiskite man pasakyti, antraip bus ne interviu, o tik vienos pusės – jūsų – monologas.

– Vis dėlto leiskite trumpai pasakyti: taip, mes jau žinome, iš kur atsirado raketa. Tačiau koks Nyderlandų, Australijos ar Malaizijos interesas suversti kaltę Rusijai, jei raketa nepriklausė Rusijos ginkluotosioms pajėgoms?

– Ne, mes taip negalvojame, mes turime kitokį požiūrį. Mes dabar išvardijome šalis, kurios neva mano, kad tai rusiška raketa ar kad Rusija susijusi su šia baisia tragedija. Turiu jus nuvilti ir nuliūdinti. Neseniai oficialūs Malaizijos asmenys pareiškė, kad nemato Rusijos sąsajų su šiuo tragišku įvykiu, kad jie neturi įrodymų, jog Rusija su tuo susijusi. Ar jūs apie tai nežinote? Ar jūs nematėte oficialių Malaizijos asmenų pareiškimo? Taigi, ką mes galvojame šiuo klausmu? Jei mes iš tikrųjų norime išsiaiškinti šį siaubingą įvykį ir visus faktorius, kurie leistų padaryti galutines išvadas, reikia paisyti visų argumentų, taip pat ir Rusijos. Ir būtų labai sąžininga, jei Rusijos ekspertai būtų prileisti prie tyrimo.

– Dabar tarptautinė tyrimo komisija teigia, kad jie iš tikrųjų įvertino visus argumentus. Daugelis žmonių netiki rusų argumentais, nes prieš daug metų Kryme jūs sakėte, kad garsieji žalieji žmogeliukai, kovotojai žaliomis uniformomis be atpažinimo ženklų – tai vietos savigynos jėgos. O po kiek laiko staiga paaiškėjo, kad tai iš tikrųjų buvo Rusijos kareiviai. Po to jūs daug kartų pripažinote, kad tai buvo Rusijos armijos atstovai, nors iki tol jūs tai neigėte. Kodėl reikėtų tikėti jumis šiuo atveju?

– Paminėjote Krymą. Ar žinote, kad XXI a. pirmojo dešimtmečio viduryje kaip tik Krymo rajone virš Juodosios jūros buvo numuštas rusų civilinis lėktuvas? Tai padarė Ukrainos armija mokymų metu. Pirmoji Ukrainos oficialių asmenų reakcija buvo ta, kad Ukraina su tuo nesusijusi. Buvo numuštas civilinis lėktuvas, skridęs iš Izraelio į Rusiją. Žinoma, visi žuvo. Ukraina kategoriškai neigė savo sąsajas su šiuo baisiu incidentu, tačiau vėliau buvo priversta sutikti. Ir kodėl dabar mes turėtume tikėti Ukrainos oficialiais asmenimis? Kamuolys jūsų rankose.