Ko britų verslininkai tikisi iš „Brexit“?

Ištisus mėnesius Britanijos verslininkai spaudžia šalies vyriausybę, reikšdami reikalavimus dėl būsimos tvarkos. Jie jau yra parengę ir nenumatytų atvejų planus, padėsiančius pasirengti gyvenimui už Sąjungos ribų.

Britanijos pramonės konfederacija (angl. Confederation of British Industry, CBI) – britų verslui atstovaujanti prekybos asociacija – pareiškė, kad Europos Vadovų Tarybai šalies ministrės pirmininkės Theresos May adresuotas laiškas, kuriame išdėstyti Jungtinės Karalystės (JK) ketinimai „Brexit“ atžvilgiu, yra vertintinas palankiai.

„Žinoma, norėtųsi gauti daugiau detalių, tačiau mes pritariame laiško tonui ir manome, kad, kaip pirmas žingsnis, jis atitinka mūsų išsakytus lūkesčius, – sakė CBI generalinio direktoriaus pavaduotojas Joshas Hardie. – Jis konstruktyvus ir realistiškas, o kalbėjimas apie bendras su Europa vertybes ir visuotinius JK siekius yra tai, ką mūsų nariai įvertins.“

Tačiau jis taip pat pažymėjo, kad „nuo šiol bus tikrai nemažai triukšmo, tad abiem pusėms būtina nusistatyti tvirtą vyriausybės ir verslo, kuriam svarbu žinoti, į ką turėtų būti telkiamas dėmesys, kad būtų užtikrinamas ekonomikos augimas ir žmonės neprarastų darbo, komunikacijos kryptį.“

Toliau J. Bradshaw pateikia keleto svarbiausių lūkesčių, apie kuriuos šiuo metu šneka britų verslo pasaulis, apžvalgą ir supažindina su verslo atstovų reakcija į žinią, kad JK oficialiai pradeda pasitraukimo iš bloko procesą.

Bemuitė prekyba su ES šalimis

Toks scenarijus būtų idealus, bet kažin ar Briuselis jam pritartų. Įvairiausių sričių verslo atstovai pageidauja, kad vyriausybė derėtųsi dėl laisvosios prekybos susitarimo su ES, kuriuo būtų užtikrinamos abipusės rinkos prieigos galimybės ir kuris padėtų išvengti brangiai atsieinančios gaišaties muitinėse. Tikėtina, kad tokiu atveju kai kuriems sektoriams, kaip antai automobilių pramonei, būtų taikomas specialus režimas, o kiti sektoriai sudarytų individualius susitarimus.

Garantijos ES darbuotojams

ES piliečiai sudaro didelę dalį Britanijos darbo jėgos. Kai kuriose pramonės šakose, pavyzdžiui, žemės ūkyje ir maisto pramonėje, dirba beveik vien tiktai atvykėliai iš Rytų ir Vidurio Europos. Pasak J. Bradshaw, sunku būtų rasti britų, pageidaujančių lieti prakaitą fabrikuose ar triūsti laukuose.

Tačiau tai – nekvalifikuoti darbuotojai. O štai daugelis kitose srityse – mokslinių tyrimų, finansinių paslaugų ar inžinerijos – dirbančių europiečių yra aukštos kvalifikacijos specialistai.

Vienas iš svarbiausių dalykų, ko iš savo vyriausybės tikisi visų Britanijos verslo šakų atstovai, yra garantijos, kad britų bendrovės ir ateityje, neprivalėdamos tvarkyti šūsnių dokumentų, galės samdyti ES piliečius, o esami darbuotojai galės ir toliau ramiai dirbti Jungtinėje Karalystėje.

Teisės aktai ir reguliavimas

Nors ES biurokratizmas yra vienas iš britų verslui labiausiai atgrasių dalykų, į visus galimus esamų taisyklių pokyčius žvelgiama labai atsargiai, nes dėl jų britams gali tapti dar sunkiau savo produkciją parduoti Europos Sąjungai.

Griežtai reguliuojami pramonės sektoriai, kaip antai automobilių pramonė, pageidautų, kad jiems taikoma teisinė bazė išliktų nepakitusi. Tas pats pasakytina ir apie finansinių paslaugų bei farmacijos sektorius. Farmacijos verslo atstovai yra pareiškę, kad pageidautų tam tikro tęstinio susitarimo su Europos vaistų agentūra – įstaiga, sprendžiančia, kuriuos vaistus gali būti leidžiama vartoti ES.

„Didžiausią narystės Europos Sąjungoje naudą lėmė netarifinių prekybos sąnaudų sumažinimas, nors jų vis dar yra. Perėjus prie Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) nustatytų taisyklių (apie netarifines prekybos sąnaudas jose praktiškai nekalbama) arba sudarius laisvosios prekybos susitarimą, kuriuo nebūtų numatomas netarifinių sąnaudų mažinimas, būtų gerokai suvaržytas JK užsienio prekybai atvirų sektorių gamybinis pajėgumas ir sumažėtų tiesioginių užsienio investicijų“, – sakė Britanijos investicijų ir turo valdymo paslaugų bendrovės „Rathbones“ strategas Edas Smithas.

Subsidijos ir dotacijos

Daugelis Britanijos pramonės sektorių – technologijų, gyvybės mokslų, inžinerijos, žemės ūkio, – siekdami vystyti inovacijas ir tiesiog išgyventi, savo veiklą grindžia ES subsidijomis ir dotacijomis.

Gyvybės mokslų srityje ES dotacijos yra lemiamas veiksnys plėtojant mokslinius tyrimus ir kuriant sėkmingas bendroves. Taigi daugelis verslininkų pageidautų, kad subsidijų ir dotacijų skyrimo tvarka bent kurį laiką nesikeistų.

Aiškumas ir tęstinumas

Kaip rašo J. Bradshaw, verslas viliasi, kad derybos vyks sklandžiai, o kol bus galutinai susiderėta, veiks pereinamojo laikotarpio susitarimai. Britų verslininkai džiaugtųsi, jei, vykstant deryboms, prekybos taisyklės ir kitos nuostatos pernelyg nesikeistų.

Jei visos naujos nuostatos būtų įgyvendinamos palaipsniui, verslui būtų lengviau prisiderinti prie naujos tvarkos. Labai svarbu užtikrinti, kad verslas ir vyriausybė komunikuotų kuo atviriau. Taip pat britų verslininkams bus labai svarbu išlaikyti dialogą su ES kolegomis, idant būtų aiškūs ir pastarųjų lūkesčiai dėl „Brexit“.

Verslo lyderių nuomonė

CBI generalinio direktoriaus pavaduotojas Joshas Hardie: „Vyriausybė turės suprasti, kokį poveikį dirbantiesiems gali padaryti kiekvienas jos sprendimas. Jei derėdamiesi laikysimės tvirto ekonominio pagrindo ir dėmesį skirsime abipusiams interesams, „Brexit“ mums gali būti visiškai sėkmingas“.

Londono Sičio savivaldos įstaigos vadovas Markas Boleatas: „Vyriausybė turėtų siekti sudaryti tokį prekybos susitarimą su ES, kuriuo būtų užtikrinama abipusė rinkos prieiga ir kuris būtų kuo artimesnis dabartinei finansinių paslaugų sektoriuje galiojančiai tvarkai. Siekiant suteikti daugiau aiškumo ir tikrumo tiek verslui, tiek vartotojams, labai svarbu ir tai, kad derybų pradžioje būtų susitarta dėl pereinamuoju laikotarpiu galiosiančios tvarkos. Taip bus užtikrinamas tarptautinės prekybos tęstinumas ir sudarytos sąlygos lengviau pereiti prie naujojo partnerystės susitarimo“.

Gamintojų organizacijos EEF generalinis direktorius Terry Scuoleris: „Visa tai padaryti per dvejus metus bus velnioniškai sunku, o gal ir neįmanoma, taigi Britanija, norėdama išvengti didelių ekonominių sukrėtimų, turės siekti pereinamojo laikotarpio. Taip pat turi būti siekiama, kad verslas galėtų kuo laisviau samdyti ir perkelti darbuotojus“.