Klimato kaita 2010-aisiais: ar tikrai gresia pasaulinis potvynis?

Maldyvų prezidentas Mohamedas Nasheedas tvirtina, kad turtingieji privalo padėti neturtingiesiems kovoti su klimato kaita, nes kitaip katastrofa ištiks visus.

2009-aisiais gamtosaugos politikoje dominavo pasirengimas gruodžio Kopenhagos deryboms dėl klimato kaitos, o 2010-aisiais daugiausia dėmesio bus skiriama Kopenhagos susitikimo analizei. Pamažu atsiras supratimas, kad derybos dėl klimato apskritai nėra tarpvalstybinės derybos. Klimato kaita – tai ne JAV ir Kinijos ar ES ir Indijos mainai. Tai veikiau žmonijos derybos su Motina gamta, kuri visai nelinkusi į kompromisus.

Nuo ikipramoninių laikų pasaulio temperatūra pakilo mažiau negu vienu laipsniu Celsijaus, bet tai sukėlė bauginamų ir neprognozuojamų pokyčių (pavyzdžiui, tirpstantys ledynai, sparčiai nykstantys koraliniai rifai). Įsipareigojimas apriboti atšilimą iki dviejų laipsnių iki 2050-ųjų, kaip buvo pasiūlyta turtingųjų valstybių klube G 8, nesustabdys klimato kaitos. Išvados tokios: arba žmonija sumažins į atmosferą išmetimo CO2 kiekį maždaug iki to lygio, koks buvo ikipramoniniais laikais, arba pasaulio klimatas ir toliau šils, o padariniai bus baisūs.

Žemumų gyventojai matys, kaip vis greičiau tirpsta Arkties ledynai, pranašaudami kilsiant jūros lygį. Sveikatos apsaugos sistema su nerimu stebės tropinių ligų plitimą švelnesnio klimato zonose. O milijonas nuo koralinių rifų priklausomų žmonių su siaubu lauks potencialaus 2010-ųjų "El Niño", dėl kurio aukšta temperatūra gali sunaikinti rifus.

Klimato kaita taip pat paskatins skurdo augimą geometrine progresija, nes permainingi orai sukels sausras, potvynius, dirvos eroziją bei degradaciją. Pagalbos agentūros jau dabar baiminasi, kad skurdžiausiuose pasaulio regionuose tai niekais pavers dešimtmečius trukusias pažangos pastangas.

Pažeidžiamesnės šalys turės skirti didžiules sumas pinigų prisitaikyti. Maldyvuose vyriausybės turi pastatyti 40 mln. JAV dolerių (apie 92 mln. litų) vertės dambą aplink trečią pagal gyventojų skaičių salą Fuvahmulah, kad apsaugotų jos krantus nuo erozijos. Šaliai, kurios biudžeto pajamos siekia vos 550 mln. dolerių (1,27 mlrd. litų) per metus, tai nepakeliama kaina. Jeigu Maldyvams ir kitoms pažeidžiamoms šalims pasiseks, nauji finansiniai mechanizmai padengs neturtingųjų valstybių prisitaikymo priemonių išlaidas. Priešingu atveju prisitaikymas prie klimato pokyčių išdžiovins visus pažeidžiamų šalių rezervus.

Kopenhagos sprendimų įgyvendinimas turės įtakos pasaulio šalių tarptautiniam įvaizdžiui ir parodys, ar jos iš tikrųjų geba sukurti "minkštąją jėgą". Šalys, vengiančios atsakomybės, Kopenhagoje turės būti įvardytos, ir JAV, matyt, nebus vienintelė gamtos skriaudėja. Kitos iki šiol teigiamai atrodančios šalys taip gali patekti į nepatogią padėtį ir užsitraukti pasaulio pyktį.

Dėmesio centre bus ne tik "minkštoji jėga". 2010-aisiais klimato kaita bus įvertinta iš naujo – ji nebebus antraeilis gamtosaugos klausimas, o po truputį taps "kietosios jėgos" sferos, į kurią įeina tokie klausimai kaip karinis saugumas, problema. Niekur kitur tai neišryškės taip kaip JAV.

2007-aisiais Pentagono finansuojamo analitinio centro CNA korporacijos pranešimas padėjo įsisąmoninti, kur link viskas krypsta. Jame teigiama, kad jeigu šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija nebus sumažinta, klimato kaita gali "sukelti nuolatines gamtines ir humanitarines katastrofas, kurių mastas gerokai viršytų tai, ką matome šiandien". Taip pat teigiama, kad "nusilpusios ir žlungančios vyriausybės sudarys sąlygas vidaus konfliktams, ekstremizmui ir autoritarizmo bei radikalių ideologijų plėtrai". Keičiantis klimatui, pasaulis darysis vis nesaugesnis, ir į tai bus atsakyta karinėmis priemonėmis.

Šiek tiek optimizmo

Kad ir kaip būtų, 2010-ųjų negalima vaizduoti vien tik tamsiomis spalvomis. Kol kai kurios naftos bendrovės papirkinėja klimato pokyčius neigiančius lobistus, kitos šalys, bendrovės ir verslininkai investuoja į žaliąją ateities ekonomiką.

Maldyvų vyriausybė toliau įgyvendins savo dešimties metų strategiją, skirtą išlaikyti anglies dvideginio emisiją neutralaus lygio. Šia strategija, kurios esmė yra perėjimas nuo naftos prie atsinaujinančių energijos šaltinių, iš esmės siekiama atsisakyti naudoti iškasamus produktus Maldyvų salyne iki 2020-ųjų. 2010-aisiais Maldyvai pristatys atsinaujinančios energijos panaudojimo projektus ir atliekų vertimo energija iniciatyvas. Be to, naujos koncepcijos (pavyzdžiui, biologinės anglies panaudojimas) pagerins ūkininkavimą ir sumažins oro taršą.

Vietinės Maldyvų bendrovės taps pionierėmis naujų technologijų panaudojimo srityje ir padės sukurti naują žaliąją ekonomiką. Pavyzdžiui, Soneva Fuši taps pirmu pasaulyje kurortu, neišmetančiu anglies dvideginio į aplinką. Kurortas surengs simpoziumą, parodantį, kaip galima radikaliai apriboti CO2 emisiją, pasinaudojant technologijomis ir sveiku protu, ir taip paneigs vyraujantį mitą, kad prabangos neįmanoma užtikrinti, nepadarius žalos gamtai.

Anksčiau aš kalbėjau, kad turėtume apsidrausti – nusipirkti žemės kur nors kitur tam atvejui, jeigu mūsiškę pasiglemžtų vanduo. Vis dėlto tikimės, kad bendri tarptautiniai veiksmai padės sustabdyti klimato kaitą, ir mums persikelti neprireiks.