- Parengta pagal žurnalą „Pasaulis 2010 metais“
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Maldyvų prezidentas Mohamedas Nasheedas tvirtina, kad turtingieji privalo padėti neturtingiesiems kovoti su klimato kaita, nes kitaip katastrofa ištiks visus.
2009-aisiais gamtosaugos politikoje dominavo pasirengimas gruodžio Kopenhagos deryboms dėl klimato kaitos, o 2010-aisiais daugiausia dėmesio bus skiriama Kopenhagos susitikimo analizei. Pamažu atsiras supratimas, kad derybos dėl klimato apskritai nėra tarpvalstybinės derybos. Klimato kaita – tai ne JAV ir Kinijos ar ES ir Indijos mainai. Tai veikiau žmonijos derybos su Motina gamta, kuri visai nelinkusi į kompromisus.
Nuo ikipramoninių laikų pasaulio temperatūra pakilo mažiau negu vienu laipsniu Celsijaus, bet tai sukėlė bauginamų ir neprognozuojamų pokyčių (pavyzdžiui, tirpstantys ledynai, sparčiai nykstantys koraliniai rifai). Įsipareigojimas apriboti atšilimą iki dviejų laipsnių iki 2050-ųjų, kaip buvo pasiūlyta turtingųjų valstybių klube G 8, nesustabdys klimato kaitos. Išvados tokios: arba žmonija sumažins į atmosferą išmetimo CO2 kiekį maždaug iki to lygio, koks buvo ikipramoniniais laikais, arba pasaulio klimatas ir toliau šils, o padariniai bus baisūs.
Žemumų gyventojai matys, kaip vis greičiau tirpsta Arkties ledynai, pranašaudami kilsiant jūros lygį. Sveikatos apsaugos sistema su nerimu stebės tropinių ligų plitimą švelnesnio klimato zonose. O milijonas nuo koralinių rifų priklausomų žmonių su siaubu lauks potencialaus 2010-ųjų "El Niño", dėl kurio aukšta temperatūra gali sunaikinti rifus.
Klimato kaita taip pat paskatins skurdo augimą geometrine progresija, nes permainingi orai sukels sausras, potvynius, dirvos eroziją bei degradaciją. Pagalbos agentūros jau dabar baiminasi, kad skurdžiausiuose pasaulio regionuose tai niekais pavers dešimtmečius trukusias pažangos pastangas.
Pažeidžiamesnės šalys turės skirti didžiules sumas pinigų prisitaikyti. Maldyvuose vyriausybės turi pastatyti 40 mln. JAV dolerių (apie 92 mln. litų) vertės dambą aplink trečią pagal gyventojų skaičių salą Fuvahmulah, kad apsaugotų jos krantus nuo erozijos. Šaliai, kurios biudžeto pajamos siekia vos 550 mln. dolerių (1,27 mlrd. litų) per metus, tai nepakeliama kaina. Jeigu Maldyvams ir kitoms pažeidžiamoms šalims pasiseks, nauji finansiniai mechanizmai padengs neturtingųjų valstybių prisitaikymo priemonių išlaidas. Priešingu atveju prisitaikymas prie klimato pokyčių išdžiovins visus pažeidžiamų šalių rezervus.
Kopenhagos sprendimų įgyvendinimas turės įtakos pasaulio šalių tarptautiniam įvaizdžiui ir parodys, ar jos iš tikrųjų geba sukurti "minkštąją jėgą". Šalys, vengiančios atsakomybės, Kopenhagoje turės būti įvardytos, ir JAV, matyt, nebus vienintelė gamtos skriaudėja. Kitos iki šiol teigiamai atrodančios šalys taip gali patekti į nepatogią padėtį ir užsitraukti pasaulio pyktį.
Dėmesio centre bus ne tik "minkštoji jėga". 2010-aisiais klimato kaita bus įvertinta iš naujo – ji nebebus antraeilis gamtosaugos klausimas, o po truputį taps "kietosios jėgos" sferos, į kurią įeina tokie klausimai kaip karinis saugumas, problema. Niekur kitur tai neišryškės taip kaip JAV.
2007-aisiais Pentagono finansuojamo analitinio centro CNA korporacijos pranešimas padėjo įsisąmoninti, kur link viskas krypsta. Jame teigiama, kad jeigu šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija nebus sumažinta, klimato kaita gali "sukelti nuolatines gamtines ir humanitarines katastrofas, kurių mastas gerokai viršytų tai, ką matome šiandien". Taip pat teigiama, kad "nusilpusios ir žlungančios vyriausybės sudarys sąlygas vidaus konfliktams, ekstremizmui ir autoritarizmo bei radikalių ideologijų plėtrai". Keičiantis klimatui, pasaulis darysis vis nesaugesnis, ir į tai bus atsakyta karinėmis priemonėmis.
Šiek tiek optimizmo
Kad ir kaip būtų, 2010-ųjų negalima vaizduoti vien tik tamsiomis spalvomis. Kol kai kurios naftos bendrovės papirkinėja klimato pokyčius neigiančius lobistus, kitos šalys, bendrovės ir verslininkai investuoja į žaliąją ateities ekonomiką.
Maldyvų vyriausybė toliau įgyvendins savo dešimties metų strategiją, skirtą išlaikyti anglies dvideginio emisiją neutralaus lygio. Šia strategija, kurios esmė yra perėjimas nuo naftos prie atsinaujinančių energijos šaltinių, iš esmės siekiama atsisakyti naudoti iškasamus produktus Maldyvų salyne iki 2020-ųjų. 2010-aisiais Maldyvai pristatys atsinaujinančios energijos panaudojimo projektus ir atliekų vertimo energija iniciatyvas. Be to, naujos koncepcijos (pavyzdžiui, biologinės anglies panaudojimas) pagerins ūkininkavimą ir sumažins oro taršą.
Vietinės Maldyvų bendrovės taps pionierėmis naujų technologijų panaudojimo srityje ir padės sukurti naują žaliąją ekonomiką. Pavyzdžiui, Soneva Fuši taps pirmu pasaulyje kurortu, neišmetančiu anglies dvideginio į aplinką. Kurortas surengs simpoziumą, parodantį, kaip galima radikaliai apriboti CO2 emisiją, pasinaudojant technologijomis ir sveiku protu, ir taip paneigs vyraujantį mitą, kad prabangos neįmanoma užtikrinti, nepadarius žalos gamtai.
Anksčiau aš kalbėjau, kad turėtume apsidrausti – nusipirkti žemės kur nors kitur tam atvejui, jeigu mūsiškę pasiglemžtų vanduo. Vis dėlto tikimės, kad bendri tarptautiniai veiksmai padės sustabdyti klimato kaitą, ir mums persikelti neprireiks.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Mercedes-Benz“ visame pasaulyje atšaukia apie 261 tūkst. visureigių
Vokietijos automobilių gamintojas „Mercedes-Benz“ dėl su programine įranga susijusios problemos visame pasaulyje atšaukė apie 261 tūkst. transporto priemonių. ...
-
Pareigūnas: Ukrainos ginkluotosios pajėgos šiandien turi daugiau lėktuvų negu 2022 metais
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadovybės atstovas majoras Ilja Jevlašas patvirtino informaciją, kad nuo okupantų rusų invazijos pradžios Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų lėktuvų skaičius padidėjo. ...
-
Žiniasklaida: Nyderlandų princesė dėl grėsmės savo saugumui buvo persikėlusi į Ispaniją
Nyderlandų sosto įpėdinė princesė Catharina-Amalia (Katarina Amalija) dėl grėsmės savo saugumui buvo persikėlusi į Ispaniją, pranešė vietos žiniasklaida. ...
-
E. Macronas: ES ir jos Vakarų sąjungininkės privalo išplėsti sankcijas Iranui
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) trečiadienį pareiškė, kad po praėjusį savaitgalį įvykusios Irano atakos prieš Izraelį Europos Sąjunga ir jos Vakarų sąjungininkės turi išplėsti sankcijas Teher...
-
O. Scholzas ragina kitus ES lyderius siųsti Ukrainai oro gynybos priemones
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) trečiadienį paragino kitus Europos Sąjungos lyderius pasekti Berlyno pavyzdžiu ir nusiųsti su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų „Patriot“. ...
-
ES institucija: „Meta“ neturėtų versti naudotojų mokėti už privatumą
Europos Sąjungos centrinė duomenų reguliavimo institucija EDAV trečiadienį pareiškė, kad tokių socialinių tinklų kaip „Facebook“ savininkė „Meta“ siūlydama prenumeratas be reklamų neturi versti naudotojų mokėti už ...
-
Estijos premjerė: jei Vakarai atrėmė smūgį Izraeliui, gali tai daryti ir Ukrainoje
Vakarų kariuomenės padėjo Izraeliui atremti didžiulę Irano raketų ir dronų ataką, tad kodėl to nedaryti ir Ukrainai, trečiadienį prieš Europos Sąjungos lyderių derybas sakė Estijos ministrė pirmininkė. ...
-
J. Bidenas sako, kad nėra jokio prekybos karo su Kinija1
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pareiškė, kad nėra jokio prekybos karo su Kinija, nors paragino patrigubinti muitus plienui ir aliuminiui. ...
-
D. Trumpas Niujorke vakarieniaus su Lenkijos prezidentu2
Donaldas Trumpas trečiadienį Niujorke vakarieniaus su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda, naujienų agentūrą AFP informavo buvusio JAV prezidento perrinkimo kampanija. ...
-
Pirmininkas: JAV Atstovų rūmai šeštadienį balsuos dėl karinės pagalbos Ukrainai ir Izraeliui
Trečiadienį Atstovų rūmų respublikonų lyderis pareiškė, kad šeštadienį bus balsuojama dėl jo pasiūlymo atnaujinti ilgai atidėliotą JAV karinę pagalbą Ukrainai ir Izraeliui. ...