Kirgizija atsidūrė ant pilietinio karo slenksčio

Kirgizijos valdžia niekaip negali suvaldyti neramumų šalies pietuose ir net šaukiasi užsienio pagalbos. Žuvusių per etninių grupių riaušes skaičius pasiekė 117 žmonių, dar 1,5 tūkst. buvo sužeista.

Puola net ugniagesius

Didžiausi kirgizų ir uzbekų susirėmimai savaitgalį vyko Ošo ir  Džalal Abado srityse. Iš viso pagalbos į medicinos įstaigas kreipėsi daugiau kaip 1,1 tūkst. žmonių.

Ošo mieste įsisiautėjęs jaunimas padeginėjo gyvenamuosius namus. "Jaunuoliai su baltomis kaukėmis, vaikščiojantys didelėmis grupėmis, padeginėja namus Ošo gatvėse", – sekmadienį pranešė informacijos agentūrai "24.kg" teisių gynėja Jelena Voronina.

Daugelyje Ošo rajonų vakar nebuvo elektros, grupės asmenų su juodais raiščiais, važinėdami mašinomis be numerių, ginkluoti šaunamaisiais ginklais, lazdomis, armatūros strypais, rengė pogromus. Mieste beveik neliko maisto produktų, parduotuvės ir turgavietės nusiaubtos, maisto galima nusipirkti tik kai kuriose vietose, o produktų tiekimas nutrūko.

Riaušininkai net trukdo dirbti ugniagesiams, septyni jų sumušti, trys hospitalizuoti.

Mūšis ligoninėje

Džalal Abado srities ligoninės teritorijoje vakar vyko įnirtingas susišaudymas. Į gydymo įstaigos teritoriją įsiveržė kelios ginkluotos grupuotės, tarp kurių vyko mūšis.

"Dalis ginkluotų žmonių veidus užsidengę kaukėmis", – pasakojo vienas liudininkų.

Pasak jo, "medicinos personalas imasi priemonių, kad apsaugotų ligoninėje esančių žmonių gyvybę ir sveikatą, blokuojamos gydymo įstaigos durys ir langai".

Leista šaudyti

Kirgizijos laikinoji vyriausybė įvedė nepaprastąją padėtį Džalal Abado srityje.

Laikinosios vyriausybės spaudos tarnyba pranešė, kad nepaprastoji padėtis įvesta "dėl nesiliaujančių susirėmimų, vykstančių srityje, piliečių saugumo ir siekiant kuo greičiau normalizuoti padėti bei įvesti viešąją tvarką".

Komendanto valanda srities teritorijoje įvesta nuo 18 iki 6 val.

Kirgizijos kariai ir milicininkai taip pat gavo laikinosios vyriausybės leidimą šaudyti į žmones slopinant etninius susirėmimus. Šeštadienį išleistame vyriausybės dekrete sakoma, kad bus leista naudoti mirtiną jėgą atakoms prieš valdžią atremti, valstybės ir privataus turto naikinimui sustabdyti ir civiliams gyventojams apginti.

"Smurtas, plėšikavimo atvejų ir žudynių skaičius didėja, – sakoma dekrete. – Jei nesiimsime tinkamų ir veiksmingų priemonių, šie neramumai gali tapti daug rimtesni ir virsti regioniniu konfliktu."

Meldžia Maskvos pagalbos

Tačiau šios priemonės kol kas neatnešė rezultatų. Todėl laikinoji prezidentė Roza Otunbajeva kreipėsi į Maskvą ir paprašė karinio įsikišimo.

"Nuo vakar situacija tapo nevaldoma, – per televiziją kreipdamasi į šalies gyventojus šeštadienį sakė R.Otunbajeva. – Mums reikia karinių pajėgų iš išorės šiai padėčiai sulaikyti. Dėl šios priežasties kreipėmės į Rusiją prašydami pagalbos."

Nors Maskva paskelbė, kad skubiai siunčia į šią buvusią sovietinę Centrinės Azijos respubliką humanitarinę pagalbą, prezidento Dmitrijaus Medvedevo atstovė, kurią cituoja Rusijos naujienų agentūros, sakė, kad karių kol kas nebus siunčiama.

"Jeigu į Kirgiziją atvyktų Rusijos specialiosios paskirties būrys, konfliktas pietuose galėtų būti labai greitai sureguliuotas, ir padėtis galėtų stabilizuotis kur kas greičiau", – sekmadienį žurnalistams Oše pareiškė Kirgizijos gynybos ministro pareigas einantis laikinosios vyriausybės atstovas šalies pietuose Ismailas Isakovas.

Jis tikino, kad Rusijos kariai bus neutralūs konflikto dalyviams, ir būtent tai padės stabilizuoti padėtį.

Ministras taip pat sakė, kad Kirgizijos teisėsaugos institucijos, taip pat kariai, dalyvaujantys sureguliuojant konfliktą pietuose, "turi pakankamai ginklų, bet trūksta specialiųjų priemonių, kurios galėtų būti panaudotos agresyvaus jaunimo minioms išvaikyti".

O Kirgizijos visuomenės saugumo tarybos vadovas ir buvęs premjeras Feliksas Kulovas pareiškė, kad laikinoji vyriausybė turi kuo greičiau paprašyti Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos ir JT Saugumo Tarybos įvesti taikdarių pajėgas.

Kas sukurstė riaušes?

Laikinoji vyriausybė teigia, kad už neramumus atsakingas balandį nuversto prezidento Kurmanbeko Bakijevo (nuotr.) klanas. Tačiau jis visą tai neigia ir ragina dėti visas pastangas kad būtų nutrauktas kraujo liejimas.

"Užuot mėginę laiku mobilizuoti visus būtinus išteklius konfliktui lokalizuoti, laikinosios vyriausybės atstovai dalija interviu ir rengia spaudos konferencijas, siekdami dar kartą apšmeižti mane ir mano giminaičius, kaltindami sąsajomis su riaušėmis šalies pietuose, – pareiškė K.Bakijevas. – Atsakingai pareiškiu, kad tai begėdiškas melas. Dievas jų teisėjas. Istorija viską sudėlios į savo vietas, ir tiesa vis vien nugalės."

Konflikto pradžioje praėjusį trečiadienį teigta, kad smurtas tarp kirgizų ir uzbekų kilo tik dėl buitinių priežasčių. Pagal vieną versiją viską pradėjo kirgizai, kurie sumušė du uzbekus. Pagal kitą – uzbekai išprievartavo kirgizę ir taip sukėlė kirgizų įtūžį