Kiprui reikalinga finansinė pagalba gali sudaryti pusę jo ekonomikos

Kiprui, kuris pirmadienį tapo penktąja iš septyniolikos euro zonos šalių, paprašiusia Briuselio finansinės pagalbos, gali reikėti sumos, prilygstančios pusei jo ekonomikos, antradienį rašo šalies žiniasklaida.

Ši Viduržemio jūros saloje įsikūrusi valstybė, kurios bankininkystės sektorių smarkiai paveikė Graikijos skolos nurašymas, vėlai pirmadienį pranešė, jog oficialiai kreipėsi į euro zonos partnerius dėl finansinės paramos.

Laikraščiai pranešė, kad finansinę pagalbą gali sudaryti 6-10 mlrd. eurų.

Kipro laikraštis „Phileleftheros“ rašo, kad reikalinga suma tikriausiai bus didesnė nei 6 mlrd. eurų, o dienraštis „Politis“ praneša, jog kai kas spėja, kad pagalba sieks 10 mlrd. eurų.

Bet kokiu atveju tai būtų didžiulė sąskaita Kiprui, kurio 17,3 mlrd. eurų ekonomika yra mažiausia euro zonoje po Maltos ir Estijos.

Manoma, kad Kipras ES pagalbos kreipėsi nepavykus užsitikrinti paskolų iš Kinijos ar Rusijos, tačiau tos pastangos bus tęsiamos.

Finansinės pagalbos Kipras paprašė rengdamasis liepos 1 dieną perimti vadovavimą Europos Sąjungai.

„Tai - tragiškas sutapimas“, - valstybiniam radijui sakė Kipro parlamento pirmininkas Janakis Omiras.

Anksčiau dėl tarptautinės finansinės paramos jau kreipėsi Graikija, Airija, Portugalija ir Ispanija.


Šiame straipsnyje: Kipraseuro krizė

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių