- Raimondas Čiuplys, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Iranas po prieštaringai įvertinto žvalgybos ministro komentaro pirmadienį pakartojo, kad jo nepritarimas branduoliniams ginklams yra oficiali politika, kaip nustatė šalies aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei (Ali Chamenėjus).
„Irano pozicija nesikeičia. Irano branduolinė veikla visuomet buvo taiki ir liks taiki“, – spaudos konferencijoje sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Saeedas Khatibzadeh (Saidas Chatibzada).
„Aukščiausiojo lyderio fatva, kuria draudžiami masinio naikinimo ir branduoliniai ginklai, vis dar galioja“, – pridūrė jis, paminėdamas A. Khamenei religinį įsaką.
Pažadas buvo atnaujintas savaitė po to, kai žvalgybos ministras Mahmoudas Alavi (Mahmudas Alavis) pasakė, jog jei šalis kada nors būtų „stumiama“ kurti branduolinę bombą, tai nebūtų Teherano kaltė.
Irano pozicija nesikeičia. Irano branduolinė veikla visuomet buvo taiki ir liks taiki.
„Mūsų branduolinė industrija yra taiki. Aukščiausiasis lyderis [tai] aiškiai deklaravo savo fatvoje, – vasario 8-ąją parodytame interviu televizijai sakė M. Alavi. – Bet užspeista kampe katė gali elgtis kitaip... Jei jie stumia Iraną ta kryptimi, tuomet tai ne Irano, o tų, kurie jį stūmė, kaltė.“
Ministras pabrėžė, kad „normaliomis aplinkybėmis Iranas neturi tokių ketinimų ar planų“.
Irano žvalgybos ministrai gali būti paskirti ar atleisti tik su aukščiausiojo lyderio pritarimu.
Iranas apie minimos fatvos egzistavimą daug metų tik kalbėjo, o pirmą kartą jos tekstą paskelbė 2010 metais, kai buvo kilusi krizė dėl iraniečių branduolinės programos.
Tuo metu tarptautinė bendrija, ypač Vakarai ir Izraelis, kaltino Teheraną siekiant slapta įsigyti atominę bombą.
Fatvoje skelbiama, kad atominės bombos ir kitų masinio naikinimo ginklų naudojimas yra islamo draudžiamas dalykas. Šią fatvą Irano valdžia nuolat cituoja kaip Teherano gerų ketinimų garantiją.
Tačiau JAV valstybės departamentas M. Alavi komentarus pavadino „keliančiais didelį susirūpinimą“ ir sakė, kad Iranas pagal Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį yra įsipareigojęs niekada „neįgyti branduolinių ginklų“.
Kontroversija kilo ant plauko pakibus svarbiam Irano ir pasaulio galybių 2015 metų susitarimui dėl Teherano branduolinės programos apribojimo mainais į tarptautinių sankcijų sušvelninimą.
Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) 2018 metais pasitraukė iš šio susitarimo ir sugrąžino sankcijas Teheranui, o Iranas reaguodamas po metų ėmė palaipsniui stabdyti savo įsipareigojimus pagal jį.
Naujoji prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija išreiškė norą grįžti į susitarimą, bet reikalavo, kad Iranas iš pradžių vėl pradėtų visiškai laikytis savo įsipareigojimų, o Teheranas paragino tuojau pat atšaukti sankcijas.
Naujienų agentūra „Tasnim“, kuri yra laikoma artima Irano ultrakonservatoriams, užsipuolė M. Alavi dėl jo „stulbinamų pastabų“, galinčių sukelti „labai rimtų pasekmių“.
Agentūros komentare sakoma, kad aukščiausiojo lyderio fatva skirta ne vien Vakarams „nuraminti“ – ja parodoma, kad atominė bomba prieštarautų „Islamo Respublikos prigimčiai“.
„Šios pastabos absoliučiai prieštarauja nacionaliniams interesams, nes gali stiprinti Vakarų svertą derybose ir, dar svarbiau, suteikia pasitikėjimo neteisinga Amerikos“ pozicija Irano atžvilgiu, nurodė „Tasnim“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Turkijos žiniasklaida: R. T. Erdoganas pradėjo derybas su „Hamas“ lyderiu1
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) ir palestiniečių islamistų kovotojų grupuotės „Hamas“ lyderis Ismailas Haniyeh (Ismailas Hanijė) šeštadienį Stambule pradėjo derybas, smarkiai i&sca...
-
Ukraina: lenkų ūkininkai atblokavo kai kurias sienos perėjas
Lenkų ūkininkai šeštadienį ryte atblokavo sunkvežimių eismą Šegynių–Medykos ir Krakovecio–Korčovos sienos perėjose, pranešė Ukrainos sienų apsaugos tarnyba. ...
-
A. Duda: Lenkija pasirengusi prisijungti prie NATO dalijimosi branduoliniais ginklais8
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) neseniai lankydamasis Jungtinėse Valstijose sakė, kad jo šalis yra pasirengusi prisijungti prie NATO dalijimosi branduoliniais ginklais schemos. ...
-
JAV Atstovų Rūmai balsuos dėl pagalbos Ukrainai, Izraeliui, Taivanui
JAV Atstovų Rūmai šeštadienį turi surengti lemiamą balsavimą dėl didelio pagalbos paketo Ukrainai, Izraeliui ir Taivanui, taip pat dėl galimo „TikTok“ uždraudimo. ...
-
S. Lavrovas: Šveicarija – atvirai priešiška šalis
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Šveicarija negali surengti taikos konferencijos dėl karo Ukrainoje, nes ji iš neutralios valstybės virto „atvirai priešiška“. ...
-
V. Zelenskis NATO: Ukrainai reikia mažiausiai septynių sistemų „Patriot“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad jo šaliai reikia mažiausiai septynių oro gynybos sistemų „Patriot“, ir paragino NATO vadovus paskubinti ginkluotės tiekimą sunkumų patiriančioms ukrainieči...
-
J. Bidenas sukėlė nuostabą pasakęs, kad jo dėdės kūną galbūt suvalgė kanibalai14
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) sukėlė nuostabą, užsiminęs kad Naujosios Gvinėjos saloje kanibalai galėjo suvalgyti jo dėdės kūną, kai Antrojo pasaulinio karo metu buvo numuštas lėktuvas, kuriuo jis skrido. ...
-
Kinija sako sukūrusi naują karinį kibernetinį korpusą2
Kinija penktadienį paskelbė, kad sukūrė naują karinį kibernetinį korpusą, sakydama, kad tai sustiprins Pekino gebėjimą „kovoti ir laimėti“ karus. ...
-
J. Stoltenbergas: NATO šalys sutinka atsiųsti Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų
NATO šalys sutiko suteikti Ukrainai daugiau oro gynybos priemonių, Kyjivui prašant pažangių sistemų Rusijos atakoms atremti, penktadienį pareiškė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas. ...
-
„Eurovizija“ sulaukė daugiau kaltinimų: paaiškino sprendimo priežastis16
Internete pasipylė kritika Eurovizijos organizatoriams, mat jie leidžia Izraelio atstovei Eden Golan dalyvauti dainų konkurse, esant tokiai politinei situacijai. Tiesa, tiesioginį nepasitenkinimą iš žmonių gavo ir pati atlikėja – už dalyv...