Keturios turkų partijos susivienijo, kad mestų iššūkį R. T. Erdoganui

  • Teksto dydis:

Keturios turkų opozicinės partijos šeštadienį paskelbė suformavusios koaliciją, kad birželio 24-ąją vieningai mestų iššūkį prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui per pirmalaikius rinkimus.

Po šių istorinių rinkimų įsigalios nauja prezidentinė valdymo sistema, kuriai buvo pritarta per 2017 metų balandį įvykusį referendumą. Opozicija teigia, kad naujoji sistema suteiks valstybės vadovui autoritarines galias.

Pagrindinė opozicinė Respublikonų liaudies partija (CHP), partija „Iyi“ („Gerai“) ir mažesnės Demokratų partija bei konservatyvioji „Saadet“ („Sėkmės“) partija suformavo „Aljansą už valstybę“. Šis blokas varžysis su R. T. Erdogano valdančiosios Teisingumo ir plėtros partijos (AKP) bei Nacionalistų judėjimo partijos (MHP) Liaudies aljansu.

Opozicijos aljansas bendrai varžysis tik parlamento rinkimuose; trys jo partijos kelia savus kandidatus į prezidento postą.

Jei laimės R. T. Erdoganas, jis gaus dar vieną penkerių metų mandatą, su kuriuo galės tęsti Turkijos transformaciją, pradėtą jam 2003 metais pirmą kartą tapus premjeru.

Prokurdiška Liaudies demokratijos partija (HDP), kuri yra labai priešiška R. T. Erdoganui, savo kandidatu į prezidentus išrinko charizmatiškąjį buvusį lyderį Selahattiną Demirtasą, nors jis šiuo metu yra laikomas kalėjime ir teisiamas.

Žada naujas karines operacijas užsienyje

Turkijos prezidentas sekmadienį sakė, kad jo šalis po pirmalaikių birželio 24-osios rinkimų prasidėjus „naujai erai“ surengs puolimų užsienyje, panašių į ankstesnes karines operacijas Sirijoje.

„Naujoje eroje Turkija pradės papildomų puolimų, tokių kaip operacijos „Eufrato skydas“ ir „Alyvmedžio šakelė“, kad apsaugotų savo sieną nuo teroristinių organizacijų“, – sakė R. T. Erdoganas, Stambule pristatydamas valdančiosios Teisingumo ir plėtros partijos (AKP) manifestą.

Jis paminėjo ankstesnes operacijas Sirijos šiaurėje prieš kurdų Liaudies apsaugos dalinių (YPG) kovotojus ir ekstremistų grupuotę „Islamo valstybė“. „Eufrato skydas“ prieš IS vyko nuo 2016 metų rugpjūčio iki 2017 metų kovo, o „Alyvmedžio šakelė“ prieš YPG Afrino anklave – anksčiau šiais metais.

Prezidentas nepaminėjo, kur galėtų vykti nauja operacija, tačiau būta spėlionių, kad Ankara gali pradėti puolimą Irako šiaurėje.

Turkija sako, kad YPG yra susijusi su uždrausta Kurdistano darbininkų partija (PKK), kuri nuo 1984 metų vykdo sukilimą Turkijoje.

PKK turi bazių Irako Kandilio kalnų rajone.

R. T. Erdoganas praeityje taip pat yra grasinęs plėsti Afrino puolimą į YPG kontroliuojamą Manbidžą, bet ten yra JAV pajėgų, tad kilo nuogąstavimų dėl galimos konfrontacijos su amerikiečiais.

Turkijos valstybės vadovas praėjusį mėnesį netikėtai paskelbė, kad birželio 24-ąją šaukia pirmalaikius parlamento ir prezidento rinkimus, kurie bus labai svarbūs dabartinei šalies istorijai.

Po jų įsigalios nauja prezidentinė valdymo sistema, kuriai nedidele persvara buvo pritarta per referendumą 2017 metų balandį. Opozicija teigia, kad šiomis konstitucijos pataisomis valstybės vadovui suteikiamos autoritarinės galios.

Jei laimės R. T. Erdoganas, jis gaus dar vieną penkerių metų mandatą, su kuriuo galės tęsti Turkijos transformaciją, pradėtą jam 2003 metais pirmą kartą tapus premjeru.

Per 70 minučių trukusią kalbą Stambule R. T. Erdoganas aptarė virtinę vidaus bei užsienio politikos klausimų ir pakartojo Turkijos įsipareigojimą įstoti į Europos Sąjungą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių