Katalikų organizacijos „Opus Dei“ įtaka blėsta

Konservatyviųjų katalikų organizacija „Opus Dei“ šeštadienį Madride per dideles mišias po atviru dangumi mini vieno iš savo lyderių paskelbimą palaimintuoju, demonstruodama savo stiprybę, nors pastaruoju metu šio pasauliečių judėjimo įtaka ir narių skaičius mažėjo. Į šį renginį susirinko dešimtys tūkstančių žmonių.

„Opus Dei“ tikėjosi, kad į Alvaro del Portillo (Alvaro del Portiljo), kuris vadovavo šiai organizacijai nuo 1974-ųjų iki savo mirties 1994 metais, beatifikacijos mišias susirinks apie 150 tūkst. tikinčiųjų. Beatifikacija yra paskutinis žingsnis, atveriantis galimybę žmogui būti paskelbtam šventuoju (kanonizuotam).

Mišias aukoja už kanonizacijos procedūras atsakingo Vatikano departamento vadovas kardinolas Angelo Amato (Andželas Amatas), padedant 1 300 kunigų ir 300 kardinolų, vyskupų bei arkivyskupų.

Nors „Opus Dei“ būstinė įsikūrusi Romoje, Ispanija lieka viena iš šio organizacijos tvirtovių: šioje šalyje yra apie 30 tūkst. jos narių. Jie sudaro trečdalį visų „Opus Dei“ narių, kurių yra apie 90 tūkstančių.

Prieš 12 metų velionis popiežius Jonas Paulius II paskelbė šventuoju A.del Portillo pirmtaką Jose Maria Escriva de Balaguerą (Chosė Mariją Eskrivą de Balagerą), ispanų katalikų kunigą, įkūrusį „Opus Dei“ 1928 metais.

„Šis renginys yra akivaizdus „Opus Dei“ galios demonstravimas“, – sakė religijos reikalus aptariančio tinklalapio „Religion Digital“ direktorius Jose Manuelis Vidalis (Chosė Manuelis Vidalis).

A.del Portillo beatifikacija yra gera proga „Opus Dei“ parodyti, „kad jis tebėra (reikšminga) jėga Ispanijoje ir pasaulyje“.

Tačiau J.M.Vidalis ir kiti analitikai pripažįsta, kad „Opus Dei“ netenka sekėjų, kuriuos atgraso reikalavimai, kad nariai uoliai melstųsi, aukotųsi ir vykdytų tarnystę kasdieniame gyvenime. Be to, šios organizacijos politinė įtaka Ispanijoje ir Vatikane taip pat sumažėjo.

„Opus Dei“, kurios pavadinimas lotynų kalba reiškia „Dievo darbas“, moko katalikus sieki šventumo savo darbais ir kasdieniu gyvenimu.

Ši organizacija sulaukė susidomėjimo, kai Dano Browno (Deno Brauno) romane „Da Vinčio kodas“ (The Da Vinci Code) ji buvo pavaizduota kaip jėga, slapta prisidedanti prie pasaulio valdymo.

Iš tikrųjų „Opus Dei“ vadovauja universitetams, mokykloms ir labdaros projektams visame pasaulyje, taip pat siūlo religinį išsilavinimą jaunimui.

Ispanijoje „Opus Dei“ yra įkūrusi prestižinę verslo mokyklą IESE.

Apie 20 proc. „Opus Dei“ savanoriškai laikosi celibato ir didžiąją savo pajamų dalį aukoja savo organizacijai.

Daug kitų šiai organizacijai pasišventusių narių gyvena bendruomenių namuose – vyrai ir moterys atskirai.

Tačiau ispanų sociologas Alberto Moncada (Albertas Monkada), buvęs „Opus Dei“ narys, parašęs kelias knygas apie šią organizaciją, teigia, kad ji „manipuliuoja“ savo narių skaičiumi, kuris, jo nuomone, iš tikrųjų yra daug mažesnis.

Per pastarąjį dešimtmetį daugiau žmonių pasitraukė iš „Opus Dei“ negu į ją įstojo, pridūrė A.Moncada.

„Opus“ tapo pinigingosios klasės mokymo tarnyba. Tai pagrindinis jų uždavinys pasaulyje. Jų politinė įtaka maža – arba jokios“, – teigia jis.

Ispanijos premjero Mariano Rajoy (Mariano Rachojaus) konservatyviame kabinete vienintelis „Opus Dei“ narys yra vidaus reikalų ministras Jorge Fernandezas Diazas (Chorchė Fernandesas Diasas), pažymėjo A.Moncada.

Tuo tarpu 1994–2004 metais dirbusio Liaudies partijos premjero Jose Marios Aznaro (Chosė Marijos Asnaro) vyriausybėje vienu metu buvo trys „Opus Dei“ nariai, nurodė J.M.Vidalis.

„Opus Dei“ nariai atliko svarbų vaidmenį formuojant Ispanijos ekonomikos politiką 6-ame ir 7-ame dešimtmetyje, kai šaliai vadovavo diktatorius generolas Francisco Franco (Fransiskas Frankas).

„Jų galimybė daryti įtaką mūsų dienomis – ribota“, – pažymėjo Juanas Gonzalezas Bedoya (Chuanas Gonsalesas Bedoja), religinių reikalų korespondentas, dirbantis centro kairiosios pakraipos dienraštyje „El Pais“.

Tačiau iškilus katalikų istorikas ir vienas iš „Opus Dei“ lyderių Jose Carlosas Martinas de la Hozas (Chosė Karlosas Martinas de la Hosas) sakė, kad būtų „klaida“ mėginti matuoti šios organizacijos įtaką vien skaičiuojant jos narius ministrų kabinete.

„Sakyti, kad vienas arba kitas priklauso „Opus Dei“ skatina įsivaizdavimą, jog „Opus Dei“ vadovauja to žmogau darbui ir sako, ką jis turi daryti vyriausybėje. „Opus Dei“ neduoda instrukcijų“, – aiškino jis.

Analitikai pastebi, kad organizacijos įtaka Vatikane taip pat išblėso.

„Opus Dei“ griežtas tradicinių katalikiškų vertybių laikymasis, įskaitant įnirtingą priešinimąsi dirbtinės kontracepcijos priemonėms, leido jai klestėti vadovaujant popiežiui Jonui Pauliui II, kuris vieną iš šios organizacijos narių buvo paskyręs savo atstovu.

Tačiau tokios nuostatos kertasi su dabartinio popiežiaus Pranciškaus pozicija: jis yra sakęs, kad Bažnyčiai reiktų liautis perdėtai pamokslauti apie abortus, kontracepciją ir homoseksualume bei tapti gailestingesne.

„Popiežius Pranciškus Bažnyčioje laikosi požiūrio, kuris labai skiriasi nuo to, ką visuomet gynė „Opus Dei“, – sakė Ispanijos pažangiųjų katalikų asociacijos „Christian Networks“ narė Raquel Mallavibarrena (Rakel Maljavibarena).