Kas pasikeitė Latvijoje įvedus eurą?

Latvijoje gyvenantys lietuviai pastebi: nei sąmyšio, nei kainų padidėjimo po to, kai nacionalinę valiutą latus pakeitė eurai, nėra. Be to, kalbama, kad su eurais kišenėje latviams bus dar paprasčiau apsipirkti Lietuvoje.

Skaičiais kainos padidėjo

Kaunietis Andrius Bivainis, pirmą sausio pusę praleidęs komandiruotėje Rygoje, iš arti galėjo stebėti, kaip eurai keičia latus. Tiesa, pats šių, iš apyvartos išimamų, latviškų pinigų jis jau nečiupinėjo, nes grąža buvo atiduodama tik eurais, o ir pats iš Lietuvos vežėsi tik eurus.

Vyras pastebėjo, kad euro tema Latvijoje politikai, ekonomistai diskutavo kasdien, tačiau paprasti žmonės valiutų pasikeitimui didelės reikšmės tarytum ir neteikė.

"Spėju, kad kai kurie latviai dar yra emociškai susiję su latu, kurio apyvarta prekybos centruose buvo sustabdyta sausio 14 d. 22 val. Nepastebėjau jokio sąmyšio prekybos centro kasose atiduodant grąžą eurais. Atrodo, visi pasistengė ir įsiminė valiutų konvertavimo koeficientą", – komentavo kaunietis.

10 eurų atitinka maždaug 7 latus, taigi, skaičiai prekių kainose padidėjo trečdaliu. Bet A.Bivainis negirdėjo latvių skundų, kad kainos staigiai pakilo. Pavyzdžiui, degalų kainos, liudija kaunietis, panašios kaip Kaune. Vyras spėja, kad Latvijos valdžia gerai atliko namų darbus, gerai informavo visuomenę apie naujos valiutos įvedimą.

"Investicine prasme Latvija tampa tik patrauklesne rinka. Nebeliko valiutos konvertavimo išlaidų, kurios mažintų įvairių investuotojų pelnus", – įvertino investavimu besidomintis vyras.

Brangimas ne dėl euro

Latvijos Vecumniekų miestelyje gyvenantis vadybininkas Reno Roga tvirtino nematantis skirtumo, kuo atsiskaityti – latais ar eurais, tik užsiminė, kad kol apyvartoje buvo ir latas, buvo sunku atskirti šių skirtingų valiutų monetas – kelias savaites reikėjo įdėmiai apžiūrėti kiekvieną metalinį pinigą.

Rygietė, vienos įmonės projektų vadovė Sandra Stumbre sakė esanti labai patenkinta naujųjų pinigų išvaizda. "Labai džiaugiamės, kad laikraščiai rašo, jog mūsų eurų monetos – paties gražiausio dizaino", – didžiavosi ji.

Moteris pripažino, kad nors nuo sausio 1-osios mato kainas eurais, bet mintyse vis perskaičiuoja, kiek ši prekė kainuotų latais. "Dar sunku suvokti, ar kažkas pabrango, ar atpigo, tačiau jei ir pabrango, tai labai nedaug – tik keliais centais. Galbūt žmonės, kurie nepritarė euro įvedimui, ir gali spekuliuoti teiginiais, kad prekės pabrango. Bet manau, kad jos brangsta ir taip, nepriklausomai nuo naujos valiutos įvedimo, tik apie tai nutylima", – svarstė S.Stumbre.

Ji mano, kad euro įvedimas Latvijai atneš naudos. "Pakeisime mąstymą, priprasime prie jo. Bus paprasčiau keliauti po Europą, išvengsime valiutos keitimo", – į ateitį žvelgė pašnekovė.
Jos žiniomis, ir anksčiau, ir dabar dalis latvių važiavo į Lietuvą bei Lenkiją apsipirkti. Tiesa, daugelį jų domina pigesnės prekės Lenkijoje, o pravažiuodami stabtelėja ir Lietuvos prekybos centruose. Jei automobiliu važiuoja kelios šeimos, apsimoka važiuoti, nepaisant degalų sąnaudų.

Pasak S.Stumbre, ir anksčiau Lietuvos ar Lenkijos turguose buvo galima atsiskaityti eurais, taigi, dabar pirkti kaimyninėse valstybėse bus dar paprasčiau, nes nereikės keisti latų į eurus.
"Kai euras bus įvestas ir Lietuvoje, manau, gyvenimas bus įdomus, nejausi, kad į kitą šalį atvyksti. Kita vertus, nemažai diskutuojama, kokia bus ES ateitis. Manau, kad reikia tiesiog džiaugtis gyvenimu, o pinigų rūšis – šalutinis dalykas. Svarbu, kad jų būtų kuo daugiau, nesvarbu, kokia valiuta", – juokėsi moteris.

Rygietė, kaip ir daugelis latvių, pasiliko atminimui latų, kad turėtų ką parodyti anūkams. "Man močiutė yra palikusi 5 latų sidabrinę monetą, kuri buvo apyvartoje iki Antrojo pasaulinio karo. Taigi, dabar jau aš papildžiau giminės pinigų kolekciją", – pasidžiaugė S.Stumbre.

Domina lenkiškos prekės

Kitas rygietis, dūminių pirčių statytojas Janekas Volčekas jau seniai yra susigyvenęs su euru, nes pastaraisiais metais daug keliauja po Europą. Vyras seniai nebeperskaičiuoja kainų latais. Jo nuomone, Latvija niekada nebuvo ekonomiškai nepriklausoma, nes neturi tokių išteklių kaip, pavyzdžiui, Norvegija, tad universali valiuta ekonomiškai naudingesnė.

J.Volčekas įsitikinęs, kad po euro įvedimo latvių kelionės į Lietuvą apsipirkti bent artimiausiu metu nesiliaus: "Latvius domina Lietuvoje parduodamos iš Lenkijos atkeliavusios prekės, pavyzdžiui, baldai. Važiuoti iki Lenkijos toloka, tad pirkti Lietuvoje – visai naudinga."

Pasak pašnekovo, ne tik degalai, bet ir laikas yra pinigai, tad dar nedaug latvių ryžtasi apsipirkti Lenkijoje. Latvio pastebėjimu, pirkti Lietuvoje apsimoka ir buitinę techniką. Tai, kad valiutos skirtingos, naudingai apsipirkti netrukdo.

Gaili savos valiutos

Daugiau kaip pusšimtį metų Latvijoje gyvenantis Juozas Kružikas tvirtino, kad gyventi Rygoje pigiau nei Kaune, bent jau komunaliniai mokesčiai kartais skiriasi kelis kartus.

Vadinamasis gyvatuko mokestis bute Panemunėje apie keturis kartus didesnis nei J.Kružiko bute Rygoje. Šaltas vanduo Kaune taip pat kone keturis kartus brangesnis nei Rygoje. "Kai latviai elektrą pirko iš Lietuvos, ji buvo maždaug 10 centų pigesnė, ir dabar ji pigesnė. Dujos – taip pat", – vardijo J.Kružikas.

Eurui jis priekaištų neturi, pritaria, kad tai bus stabilesnė valiuta. Vis dėlto yra girdėjęs ir kitokių nuomonių. "Kai kam galbūt reikės daug laiko priprasti prie euro, nes jiems jis nepatinka. O nepatinka jis rusakalbiams latviams", – atvirai dėstė J.Kružikas, buvęs Latvijos lietuvių sąjungos pirmininkas, laikraščio "Latvijos lietuvis" redaktorius. Gąsdinimai, kad prekės pabrangs, pasak jo, kol kas nepasitvirtino.

Ar jis Lietuvai linkėtų kuo greičiau įsivesti eurą? Vienareikšmio atsakymo Latvijoje gyvenantis lietuvis neturi. "Kai kuriais gyvenimo momentais su euru geriau. Pavyzdžiui, mano dukra gyvena Paryžiuje, tai važiuojant ten man nebereikės keisti pinigų", – pavyzdį pateikė jis. Vis dėlto vyras planuoja grįžti gyventi į Kauną, tad nepatogumų dėl valiutų keitimo jam ir jo dukrai vėl atsiras.

"Euro keitimas – politikų ir ekonomistų reikalas, bet vis dėlto gaila savos valiutos. Juk esame laisvi, savarankiški, tai ir valiutą galėjome turėti savo", – svarstė Latvijos lietuvis.

Išgyvens antrą keitimą?

Kadangi J.Kružikas dažnai atvažiuoja į Kauną, turi čia butą, gali daryti išvadas, kur gyventi lengviau. "Kas ten žino tą Lietuvą. Valdžia atsikūrė sau atlyginimus, o pensininkams nieko nedavė. Latvijoje, štai, rugsėjo mėnesį beveik kiekvienam pensininkui pridėjo po 10 latų, tai yra, apie 50 litų. Be to, Latvijoje atimtos pensijos seniai sugrąžintos", – palygino pensininkas, gaunantis latvišką senatvės pensiją ir lietuvišką valstybinę pensiją. J.Kružikas buvo Lietuvos gynėjas, kalintas Sibire. Pasak jo, lietuviška valstybinė pensija buvo sumažinta 120 litų ir lig šiol negrąžinta.
Nepaisant šių pastebėjimų, J.Kružikas ketina parduoti butą Rygoje ir apsigyventi Kaune. Latvijos sostinėje niekas jo nebelaiko: dukra gyvena Prancūzijoje, žmona – mirusi.

"Visą gyvenimą ruošiausi važiuoti namo", – juokėsi vyras, Latvijoje apsigyvenęs 1956 m., kai grįžo iš Sibiro. Jis prieš kelis dešimtmečius dukrai buvo nupirkęs vieno kambario butą Kaune ir iki šiol jį laikė galvodamas, kad gal sugrįš į Lietuvą gyventi pats. Tad euro įvedimą jam gali tekti išgyventi antrą kartą.