Kaimynė Lenkija švenčia šimtąsias nepriklausomybės metines

Šalyje ta proga vyksta daugybė renginių, įskaitant eitynes ir nacionalinį himną, kuris vidurdienį buvo viešai sugiedotas daugiau kaip 600 miestų.

Lenkija savo nepriklausomybę atgavo 1918 metais, pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui. Šalis atgimė iš trijų karą pralaimėjusių šalių, kurios Lenkiją valdė 123 metus, pelenų.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas ir buvęs Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas nepriklausomybės šimtmetį švenčia lankydamas svarbiausių asmenų, po karo atkūrusių šalies valstybingumą, paminklus.

D. Tuskas padėjo gėlių prie pirmojo valstybės ir ginkluotųjų pajėgų lyderio maršalo Juzefo Pilsudskio paminklo netoli Belverdero rūmų, kuriuose J. Pilsudskis gyveno.

D. Tuskas, Lenkijos valdančiųjų oponentas, sako, kad politiniai ginčai dėl Lenkijos ateities „kartais yra per nuožmūs“, bet pabrėžė, jog „mūsų ryšys yra gerokai stipresnis ir svarbesnis, nes tai esi tu, Lenkija“.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas sekmadienį taip pat dalyvaus valstybinėje ceremonijoje prie Nežinomo kareivio kapo.

Tuo tarpu Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) sekmadienį dalyvavo mišiose bei taip pat aplankė J. Pilsudskio ir kitų iškilių to laikotarpio Lenkijos žmonių paminklus.

Minėjimai sutampa su pasaulio lyderių susirinkimu Paryžiuje minint Pirmojo pasaulinio karo paliaubų šimtmetį.

Nors Lenkija 1918 metais išpildė savo nepriklausomybės svajonę, Antrojo pasaulinio karo metu šalis vėl buvo okupuota.

Nesutarimai dėl kraštutinių dešiniųjų

Šalį pastaruoju metu sukiršino kraštutinių dešiniųjų planuotas nepriklausomybės dienos šimtmečio paradas.

Organizatoriai paskelbė planuojantys šimtmečio žygiui naudoti tą patį maršrutą, kurį naudoja per prieštaringai vertinamus savo nepriklausomybės dienos žygius.

Šis žygis pernai sukėlė pasipiktinimą visame pasaulyje, nes kai kurie jo dalyviai žygiavo iškėlę rasistinius plakatus.

Siekdami išvengti panašaus farso per nepriklausomybės šimtmetį, valdančioji populistinė partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) ir prezidentas A. Duda trečiadienį paskelbė valstybinį karinį paradą, kuriam buvo skirtas teisinis prioritetas. Tačiau kraštutiniai dešinieji atsisakė pasiduoti – teismas panaikino Varšuvos mero įsakymą uždrausti jų eitynes dėl galimų konfliktų ir neapykantos skatinimo.

Vyriausybė penktadienį praleido derėdamasi su kraštutiniais dešiniaisiais, bet vėlų vakarą paskelbė, kad valstybės ir kraštutinių dešiniųjų renginiai sutaps.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moravieckis) pažadėjo imtis ryžtingų veiksmų prieš bet kokius fašistinius simbolius ar šūkius, kurie Lenkijoje yra neteisėti.

JAV, Kanados ir Ukrainos ambasados paskelbė perspėjimus apie galimus susirėmimus per eitynes, o daugybė lenkų reiškė nepasitenkinimą planuojamu renginiu.