Ką slepia olimpinių žaidynių šydas: laimėjimai ir nusivylimai

Iki žaidynių pradžios liko vos kelios savaitės. Ar įmanoma tiksliai įvertinti, kaip iškovota teisė rengti olimpines žaidynes iš tiesų paveikė Rio de Žaneirą, kuriame gyvena daugiau kaip 6 milijonų gyventojų?

Rio de Žaneiro valdžia ir Tarptautinis olimpinis komitetas teigia, kad žaidynės skatina ekonominę plėtrą ir gerina miesto įvaizdį visame pasaulyje. Tuo smarkiai abejoja socialiniai ir aplinkosaugos aktyvistai, kritiškai nusiteikę mokslininkai, opozicijos politikai ir iškeldinti gyventojai. Jų manymu, šios olimpinės žaidynės iš esmės yra žalingas ir destruktyvus renginys, kuris naudingas tik turtingiesiems. Tad ar tikrai ir skurdesni rajonai gauna naudos iš olimpinių žaidynių?

Vakarų zona

Nepaisant to, kad šiuolaikinių olimpinių žaidynių objektai pasklinda plačioje teritorijoje, Rio de Žaneiro žaidynės turi aiškų geografinį centrą, kuris yra Bara da Tijukos ir Žakarepagvos rajone miesto vakarinėje dalyje. Jokia kita miesto dalis nepasikeitė taip smarkiai.

Baros rajonas prieš 40 metų iš esmės buvo pelkynas ir plantacija, tačiau jau seniai tai yra sparčiausiai augantis Rio de Žaneiro rajonas, kuriame tarsi mėginama atkartoti Majamio viziją: platūs greitkeliai, didžiuliai prekybos centrai ir uždari gyvenamieji kvartalai. Olimpinės žaidynės labai paspartino šį plėtros procesą – viešojo ir privačiojo sektorių pinigai plūstelėjo į stadionų, kelių, vandens valymo įrenginių, elektros perdavimo linijų ir metro linijos statybas.

Vienas iš trijų didžiausių žemės savininkų šiame rajone Carlosas Carvalho daug investavo į kelis olimpinius projektus. Jis mano, kad olimpinės investicijos padėjo Baros rajono plėtrą paspartinti trisdešimčia metų.

„Sudėtingiausia plėtros plano dalis buvo paslaugų infrastruktūra, kurią olimpinės žaidynės kaip tik ir padėjo sukurti. Tai milijardo dolerių injekcija į miesto plėtrą“, – pernai verslininkas pasakojo „The Guardian“ žurnalistams.

Kiek prieštaringiau vertinamas C. Carvalho siekis į Barą galiausiai perkelti Rio de Žaneiro centrą, net jei dėl to prireiktų skurdesnius kvartalus iškelti į miesto pakraščius.

Uosto zona ir senasis miesto centras

Teigiama, kad nuo tada, kai Rio de Žaneiras iškovojo teisę surengti olimpines žaidynes, didžiausi pokyčiai visame mieste įvyko būtent uosto rajone, nepaisant to, kad tie pokyčiai yra susiję ne tiek su pačiomis žaidynėmis, kiek su pastangomis čia tarsi sukurti vitriną potencialiems investuotojams.