- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba ketvirtadienį pasmerkė Irano represijas prieš taikius protestuotojus po Mahsos Amini mirties ir nubalsavo už pasiūlymą pradėti aukšto lygio tyrimą dėl protestų malšinimo praliejant kraują.
Nepaisant Teherano pastangų išvengti tyrimo ir Kinijos bandymo paskutinę minutę sušvelninti rezoliucijos toną, pasiūlymui pradėti tyrimą dėl Irano atsako į besitęsiančius protestus 47 narius vienijančioje taryboje pritarė didesnė negu tikėtasi dauguma.
Už rezoliuciją balsavo 25 nariai, 16 susilaikė, o prieš balsavo tik šešios šalys – Armėnija, Kinija, Kuba, Eritrėja, Pakistanas ir Venesuela.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) palankiai įvertino balsavimo rezultatus, kurie, anot jo, parodė, kad JT aukščiausia teisių gynimo institucija „pripažįsta padėties Irane sunkumą“.
„Šiandien įsteigta faktų nustatymo misija padės užtikrinti, kad asmenys, kurie dalyvauja toliau žiauriai malšinant Irano žmonių protestus, būtų nustatyti, o jų veiksmai būtų patvirtinti dokumentais“, – pažymėjo jis pranešime.
Balsavimas buvo surengtas Vokietijos ir Islandijos, kurias palaikė 50 šalių, prašymu sušaukto skubaus Žmogaus teisių tarybos posėdžio pabaigoje.
Posėdis buvo surengtas siekiant apsvarstyti padėtį Irane, kurį jau du mėnesius krečia masiniai protestai, kilę dėl M. Amini mirties.
Ši 22 metų kurdų kilmės iranietė mirė praėjus trims dienoms po to, kai ją Teherane suėmė liūdnai pagarsėjusi moralės policija dėl įtariamo šiitiškoje respublikoje galiojančio privalomo hidžabo dėvėjimo įstatymo pažeidimo.
Irano valdžia pastaruoju metu vis dažniau griebiasi smurto malšindama demonstracijas, kurios jau peraugo į plataus masto judėjimą prieš teokratiją, Irane įsiviešpatavusią nuo 1979 metų, kai buvo nuverstas šachas.
Ketvirtadienį vykusiame Žmogaus teisių tarybos posėdyje Jungtinių Tautų žmogaus teisių vadovas Volkeris Turkas (Volkeris Tiurkas) tvirtino, kad „nereikalingas ir neproporcingas jėgos naudojimas privalo būti nutrauktas”.
Pasak V. Turko, kuris reporteriams sakė, jog buvo siūlęs atvykti į Iraną, bet nesulaukė jokio Teherano atsakymo, po M. Amini mirties slopinant demonstracijas žuvo daugiau kaip 300 žmonių.
Osle įsikūrusi Irano žmogaus teisių grupė (IHR) yra suskaičiavusi, kad malšinant protestus žuvo daugiau kaip 400 žmonių, įskaitant daugiau kaip 50 vaikų.
V. Turkas taip pat pažymėjo, kad per protestus iki šiol buvo suimta apie 14 tūkst. žmonių, įskaitant vaikus, ir pabrėžė, kad „tai stulbinantis skaičius“.
Pasak jo, oficialių šaltinių duomenimis, šiuo metu mirties bausmė gresia mažiausiai 21 per protestus suimtam asmeniui.
Tuo tarpu Irano viceprezidento pavaduotoja moterų ir šeimos reikalams Khadijeh Karimi (Chadidžė Karimi) Ženevoje vykusiame Tarybos posėdyje pareiškė, kad Jungtinės Valstijos ir Europos šalys, kurios ragino surengti ketvirtadienio susitikimą, „stokoja moralinio patikimumo pamokslauti kitiems apie žmogaus teises ir prašyti specialios sesijos dėl Irano“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: JAV tenka 70 proc. užsienietiškų detalių, rastų Rusijos raketose2
Rusijos raketose, kuriomis priešas atakuoja Ukrainą, randama užsienietiškų komponentų. 70 proc. šių detalių tenka JAV kompanijoms. ...
-
Žvalgybos atstovas pakomentavo mėginimą pasikėsinti į V. Zelenskį
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas mano, jog dar vienas mėginimas pasikėsinti į Ukrainos prezidento gyvybę rodo, kad priešas griebiasi metodų, kurie yra už tradicinio karo supratimo ribų. ...
-
A. Blinkenas: JAV neįsitraukusios į jokią puolamąją operaciją3
Jungtinės Valstijos „nėra įsitraukusios į jokią puolamąją operaciją“, penktadienį pareiškė amerikiečių valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas), pasirodžius pranešimams, kad Izraelis sudavė atsakomųj...
-
EK vadovė: V. Putinas atsigręžė į migraciją siekdamas destabilizuoti Suomiją2
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) penktadienį sakė, kad Rusija savo hibridines atakas dabar orientuoja į kaimyninę Suomiją, pasitelkdama migrantus ir siekdama destabilizuoti šią šalį. ...
-
G-7 ragina stabdyti eskalavimą Viduriniuose Rytuose2
Didžiojo septyneto (G-7) grupės šalių užsienio reikalų ministrai penktadienį paragino visus dėti pastangas, kad būtų išvengta tolesnės eskalacijos Viduriniuose Rytuose, pasirodžius pranešimams, kad Izraelis sudavė atsakomųjų ...
-
Po pranešimo apie smūgį Iranui ES vadovė paragino šalis susilaikyti nuo tolesnių veiksmų2
Penktadienį, po pranešimų, kad Izraelis sudavė smūgį Iranui, Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen paragino susilaikyti, kad būtų išvengta tolesnio eskalavimo Artimuosiuose Rytuose. ...
-
Izraelio ministras, užsiminęs, kad už sprogimų Irane stovi Izraelis, sulaukė pasmerkimo
Izraelio kraštutinių dešiniųjų nacionalinio saugumo ministras Itamaras Ben-Gviras, penktadienį pareiškęs, kad už Iraną sukrėtusių sprogimų stovi Izraelis, sulaukė griežtos kritikos, kad kenkia žydų valstybės strategijai prie...
-
Latvijos užsienio reikalų ministre patvirtinta B. Bražė1
Latvijos diplomatė Baiba Bražė penktadienį tvirta balsų dauguma Saeimos buvo patvirtinta naująja šalies užsienio reikalų ministre. ...
-
Latvijos moksleiviai turės galimybę nesimokyti rusų kaip antrosios užsienio kalbos1
Latvijos Saeima ketvirtadienį per antrąjį svarstymą pritarė Švietimo įstatymo pataisoms, kurios leis moksleiviams nesimokyti rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos. ...
-
D. Trumpas: Europa turėtų suteikti Ukrainai daugiau pagalbos
Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ketvirtadienį, likus kelioms dienoms iki planuojamo Jungtinių Valstijų įstatymų leidėjų balsavimo dėl ilgai atidėlioto 61 mlrd. dolerių (57 mlrd. eurų) pagalbos paketo karo draskomai šaliai, pareišk...