D. Trumpas perspėjo JT dėl niekšiškų valstybių grėsmės

„Niekšiški režimai, kurie yra atstovaujami šioje organizacijoje, ne tik remia terorizmą, bet ir grasina kitoms šalims ir savo gyventojams labiausiai naikinančiais ginklais, kokie tik yra žinomi žmonijai“, – sakė jis.

D.Trumpas pateikė savo pasaulio viziją – pasaulio, pagrįsto tvirtomis „suvereniomis valstybėmis“, o ne daugiašaliais aljansais.

„Kol aš esu šiame poste, aš labiau už kitus ginsiu Amerikos interesus, bet vykdydami savo įsipareigojimus kitoms valstybėms mes taip pat suvokiame, kad visi turime būti suinteresuoti siekti ateities, kurioje visos šalys galėtų būti suverenios, klestinčios ir saugios“, – kalbėjo prezidentas.

„Amerika daugiau daro nei kalba apie vertybes, kurios yra išsakytos Jungtinių Tautų chartijoje, – sakė jis. – Mūsų piliečiai sumokėjo didžiausią kainą, kad apgintų mūsų laisvę ir laisvę daugelio šalių, kurioms atstovaujama šioje didelėje salėje“.

Grasina „visiškai sunaikinti“ Šiaurės Korėją

 D. Trumpas antradienį sakydamas savo pirmą gana karingą kalbą Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje pagrasino „visiškai sunaikinti“ Šiaurės Korėją, jeigu ji neatsisakys savo branduolinių ambicijų.

D.Trumpas, kurio tonas griežtėjo kartu su kiekvienu nauju Šiaurės Korėjos bandymu, šurmuliuoti pradėjusiems JT generalinės Asamblėjos dalyviams pareiškė, kad „jau seniai buvo laikas pasaulio valstybėms stoti prieš“ Kim Jong Uną (Kim Čen Uną). Pasak JAV vadovo, Kim Jong Uno „beatodairiškas branduolinių ginklų siekimas“ kelia grėsmę „visam pasauliui prarasti neįsivaizduojamą (skaičių) žmonių gyvybių“.

„Raketų žmogus (Rocket man) pradėjo misija, kuri yra savižudiška jam ir jo režimui, – pareiškė D.Trumpas, kalbėdamas apie Šiaurės Korėjos lyderį. – Jeigu būsime priversti gintis arba ginti savo sąjungininkus, neturėsime kito pasirinkimo kaip visiškai sunaikinti Šiaurės Korėją“.

D.Trumpas, jau anksčiau pagrasinęs atsakyti „ugnimi ir įniršiu“, jei Pchenjanas toliau kels grėsmę Amerikai, pabrėžė, kad „dar niekas neignoravo kitų šalių ir savo žmonių gerbūvio labiau nei sugedęs Šiaurės Korėjos režimas“.

Jis taip pat pažėrė kritikos šalims, kurios darė palankias sąlygas ir prekiavo su Šiaurės Korėja – kalbėdamas apie Kiniją, tačiau tiesiogiai jos nepaminėdamas.

Pasmerkė grėsmes suverenitetui Ukrainoje

D. Trumpas antradienį pasmerkė grėsmes suverenitetui Ukrainoje ir Pietų Kinijos jūroje.

Sakydamas savo pirmąją kalbą JT Generalinėje Asamblėjoje D.Trumpas tiesiogiai nepaminėjo Rusijos ir Kinijos, akivaizdžiai Maskvai ir Pekinui skirtame pasisakyme.

„Mes turime atremti grėsmes suverenitetui – nuo Ukrainos iki Pietų Kinijos jūros, – pareiškė D.Trumpas. – Mes turime laikytis pagarbos įstatymams, mūsų sienoms ir pagarbos kultūrai, taip pat taikaus dialogo, kurį visa tai užtikrina“.

JAV prezidentas D.Trumpas taip pat pasmerkė su Iranu pasirašytą susitarimą dėl Teherano branduolinės programos suvaržymų, dar kartą leisdamas suprasti, kad jis yra pasiruošęs iš naujo derėtis dėl šios istorinės sutarties arba jos visiškai atsisakyti.

„Tiesą sakant, tas susitarimas trikdo Jungtines Valstijas, ir aš nemanau, kad su juo viskas baigta“, – kalbėjo D.Trumpas.

„Patikėkite, laikas visam pasauliui kartu su mumis pareikalauti, kad Irano vyriausybė užbaigtų siekti mirties ir naikinimo“, – pareiškė jis.

Izraelio premjeras giria D.Trumpo kalbą

Izraelio ministras pirmininkas antradienį gyrė Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) kalbą Jungtinėse Tautose (JT), kurioje Amerikos lyderis pasmerkė Irano veiksmus.

„Per savo 30 metų patirtį būdamas Jungtinėse Tautose, aš niekada negirdėjau tokios ryškios ir drąsios kalbos“, – sakė Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus).

Pasak jo, D.Trumpas „sakė tiesą apie didelius pavojus, su kuriais susiduria pasaulis, ir ryžtingai ragino jiems pasipriešinti, kad būtų užtikrinta žmonijos ateitis“.

JAV prezidentas, kreipdamasis į pasaulio šalių lyderius JT Generalinėje Asamblėjoje, apkaltino Iraną terorizmo rėmimu ir grasinimais Izraeliui. Jis sukritikavo 2015 metų susitarimą, pagal kurį Teheranas įsipareigojo sustabdyti branduolinę programą mainais į sankcijų Iranui atšaukimą.

Izraelis ir Iranas yra aršūs priešininkai. Izraelis vadina Iraną egzistencine grėsme dėl šios šalies raginimų sunaikinti žydų valstybę ir Irane vykdomų branduolinių bei raketų bandymų.

Branduolinio karo baimė

Pasaulinis nerimas dėl branduolinio karo dabar yra didžiausias per kelis dešimtmečius, antradienį pareiškė JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas), pradėjęs pasaulio lyderių susirinkimą, kuriame dominuoja Šiaurės Korėjos krizės tema.

Kalbėdamas aukšto lygio debatuose Generalinėje Asamblėjoje, A.Guterresas sakė, kad milijonai žmonių gyvena baimėje dėl provokuojančių Šiaurės Korėjos branduolinių ir raketų bandymų.

„Branduolinio ginklo panaudojimas turėtų būti net neįsivaizduojamas, – A.Guterresas sakė susirinkime Niujorke, kur dalyvauja 193 šalys. – Tačiau šiandien pasaulinis nerimas dėl branduolinių ginklų yra didžiausias nuo šaltojo karo pabaigos.“

Branduolinio karo baimė „nėra abstrakti“, pridūrė jis.

„Milijonai žmonių gyvena baimės šešėlyje, kurį metą provokuojantys Pchenjano branduoliniai ir raketų bandymai“, – sakė A.Guterresas.

JAV, kurias remia Japonija ir Pietų Korėja, kartu su jų vakarų partneriais, siekia, kad Šiaurės Korėjai būtų atsakyta tvirtai, ypač po jos paskutinio (jau šešto) ir galingiausio branduolinio bandymo ir po raketų paleidimo virš Japonijos.

Tačiau Kinija ir Rusija įspėjo, kad JAV kalbos apie karinius veiksmus, siekiant išspręsti Šiaurės Korėjos krizę, turės katastrofiškų pasekmių ir prašo viską spręsti diplomatiniais būdais.

A.Guterresas įspėjo, kad kylanti įtampa didina tikimybę, kad bus klaidingai pasielgta ir, kad „ūmios kalbos gali atvesti prie lemtingų nesusipratimų“.

Jis ragino rasti politinį sprendimą ir sakė, kad kaip tik „dabar metas pademonstruoti valstybės valdymo meną“.

„Negalime užsimerkę įsivelti į karą“, – sakė jis.

Paragino nutraukti karą prieš rohinjus

JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) antradienį paragino Mianmarą nutraukti karinę kampaniją prieš rohinjus, kai prieš kelias valandas Aung San Suu Kyi (Aung San Su Či) savo seniai visų lauktoje kalboje nesugebėjo apmalšinti tarptautinio nerimo dėl rohinjų padėties.

Atidarydamas JT Generalinę Asamblėją A.Guterresas sakė „pasižymėjęs“ Aung Suu Kyi's pažadą laikytis buvusio JT vadovo Kofi Annano (Kofi Anano) rekomendacijų; pastarasis siūlęs suteikti pilietybę rohinjams.

„Tačiau noriu aiškiai pasakyti, – tęsė A.Guterresas. – Kad Mianmaro valdžia privalo nutraukti karines operacijas, leisti nekliudomai teikti humanitarinę pagalbą“.

Daugiau kaip 420 tūkst. rohinjų buvo priversti bėgti nuo smurto Mianmaro Rachinų valstijoje – Jungtinės Tautos tai vadina „etniniu valymu“.

Antradienį sakydama kalbą per televiziją, Aung San Suu Kyi pareiškė „smarkiai išgyvenanti“ dėl „visų žmonių“, kenčiančių dėl Rachinų valstiją krečiančio konflikto, bet kaltinimų etniniu valymu nepaminėjo. Tačiau ji pasakė, kad visi teisių pažeidimų kaltininkai bus patraukti atsakomybėn.

Be to ji pabrėžė, kad Mianmaras pasiruošęs „bet kuriuo metu“ svarstyti rohinjų statusą ir padėti sugrįžti asmenims, pripažintiems turinčiais teisę gyventi šalyje.

„Esame pasiruošę bet kuriuo metu pradėti tikrinimo procesą“, – pareiškė ji, bet nepažadėjo, kad teisė sugrįžti bus suteikta visiems pabėgėliams.

Aung San Suu Kyi tvirtino, kad armijos vykdytos „valymo operacijos“, kuriomis atsakyta į rohinjų kovotojų išpuolius, baigtos rugsėjo 5 dieną, ir neigė, kad Rachinų valstijoje deginami kaimai. „Daugiau kaip pusė musulmonų kaimų yra nepaliesti“, – sakė ji.

„Neapykanta ir baimė yra pagrindinės mūsų pasaulio rykštės, – sakė ji. – Nenorime, kad Mianmaras būtų religinių įsitikinimų ar etniškumo skaldoma šalis ... Mes visi turime teisę į įvairias savo tapatybes.“

Nobelio premijos laureatė prašė kantrybės ir supratimo apie krizę šioje „trapios demokratijos“ šalyje.

Tuo tarpu A.Guterresas pasaulio lyderiams taip kalbėjo: „Mes visi esame sukrėsti baisiu etninės įtampos eskalavimu Mianmaro Rachinų valstijoje“.

Viename interviu anksčiau šią savaitę A.Guterresas Mianmaro faktinės lyderės Aung Suu Kyi būsimą kalbą pavadino „paskutine galimybe“ išsakyti savo požiūrį, kaip nutraukti masinį rohinjų bėgimą iš šalies.

Rohinjai, kurių Mianmare yra apie 1,1 milijono, daugel metų patiria diskriminavimą, jiems nesuteikiama pilietybė, nors jų šaknys šioje šalyje yra senos.

Uždraus prekybą kankinimo reikmenimis

Maždaug 60 valstybių, kurioms vadovauja Europos Sąjunga, pirmadienį Jungtinėse Tautose pradėjo kampaniją, kad būtų nutraukta prekyba prekėmis, naudojamomis kankinimams ir mirties bausmėms vykdyti.

Kampanija dėl tokių prekių kaip elektroimpulsinės lazdos ir mirtinoms injekcijoms naudojami vaistai ypač paveiks Jungtines Valstijas, kuri mirties bausmėms vykdyti plačiai naudoja preparatų mišinius kokteilius. Sprendimas uždrausti šią prekybą taip pat paveiktų Kiniją, Iraną ir Saudo Arabiją – šalis, įvykdančias daugiausiai mirties bausmių pasaulyje.

Jungtinės Valstijos yra kritikuojamos dėl elektros šoko prietaisų naudojimo, įskaitant elektros šoko diržus, kuriuos teisėsaugos pareigūnai plačiai vartoja kaliniams kontroliuoti.

„Net kai tokie prietaisai nešiojami ir neaktyvinami, jie prilygsta blogam elgesiui (su nuteistaisiais), keliant nuolatinę nešiotojo baimę dėl žaibiško skausmo“, – sakoma nepriklausomos, Londone įsikūrusios organizacijos „Omega Research Foundation“ ataskaitoje.

Drauge su ES kampanijai vadovauja Argentina ir Mongolija. Kanada ir didelės Lotynų Amerikos valstybės, tarp jų Brazilija, Čilė ir Meksika, taip pat pasirašė neįpareigojamą pareiškimą dėl prekybos kankinimų reikmenimis.

Iš kitų regionų dalyvaujančių šalių yra nedaug, tačiau pareiškimą parėmė Armėnija, Madagaskaras ir Seišeliai.

ES, kurios vienas užsienio politikos prioritetų yra kova su kankinimais ir mirties bausme, nuo 2005 metų imasi žingsnių prekybai tokiomis prekėmis uždrausti.

Prieš penkerius metus ji įvedė griežtą vaistų, kuriuos galima panaudoti mirtinoms injekcijoms, eksporto kontrolę.

Pernai ES nurodė uždrausti kankinimų reikmenų tranzitą 28 narių teritorijose ir per Europos uostus.

Baisus skausmas

ES prekybos komisarė Cecilia Malmstrom (Sesilija Malmstriom) tvirtina, kad šios priemonės daro poveikį ir kad tokių prekių gamyba Europoje sumažėjo.

Sustojus mirtiniems kokteiliams naudojamų vaistų gamybai, padidėjo jų kaina ir juos naudoti tapo brangiau.

Tačiau komisarė atribojo šį planą nuo debatų apie mirties bausmę Jungtinėse Valstijose ir sakė: „Tai nenukreipta prieš jokią šalį.“

„Matome, kad tai daro poveikį, bet mums reikia veikti viso pasaulio mastu – tai šiandien ir darome, – sakė ji. – Kankinimai yra draudžiami pagal tarptautinę teisę; vis dėlto žinome, kad tai vyksta ir kartais tai vyksta kovos su terorizmu vardu.“

Prie minimo aljanso prisidedančios šalys įsipareigoja varžyti kankinimo prekių eksportą, stebėti prekybos kelius ir dalytis informacija apie naujus rinkoje pasirodančius produktus.

Galutinis tikslas yra parengti tarptautinę konvenciją, kuria būtų uždrausta prekyba kankinimams ir mirties bausmėms skirtomis prekėmis.

„Šie produktai skirti tik tam, kad sukeltų baisų skausmą ir žudytų žmones. Niekada neturėtume leisti, kad jais būtų prekiaujama kaip bet kuriomis kitomis prekėmis“, – sakė C.Malmstrom.

„Laikas imtis konkrečių veiksmų ir nutraukti šią piktinančią prekybą“, – pridūrė ji.

Tyrėjai reikalauja prieigos Mianmare

Jungtinių Tautų ekspertai antradienį pareiškė, kad jiems reikia „visiškos ir neribotos“ prieigos Mianmare, siekiant ištirti tebesitęsiančią musulmonų rohinjų krizę, tačiau vietos valdžia jų neįsileidžia.

„Mums svarbu savo akimis pamatyti tų galimų pažeidimų vietas“, – Žmogaus teisių tarybai sakė JT faktų nustatymo misijos vadovas Marzuki Darusmanas (Marzukis Darusmanas).

„Ten vyksta baisi humanitarinė krizė, ir jai nedelsiant reikia skirti dėmesio“, – pridūrė jis.

JT Žmogaus teisių taryba minėtą misiją įkūrė kovą; jos tikslas – ištirti galimus pažeidimus Mianmare, daugiausiai dėmesio skiriant įtariamiems nusikaltimams prieš rohinjų musulmonų mažumą Rachinų valstijoje.

Mianmaro faktinė lyderė Aung San Suu Kyi (Aung San Su Či) jau ne kartą yra sakiusi, kad JT tyrimas yra nenaudingas, ir tvirtino, kad jos vyriausybė JT tyrėjams padėti nesiruošia.

Antradienį ji kreipėsi į pasaulinę bendriją prašydama paramos dėl pabėgėlių krizės, kurią JT pasmerkė kaip „etninį valymą“, ragino padėti jos šaliai susivienyti įveikiant religinį ir etninį susiskaldymą ir pasiūlė galimybę grįžti daliai musulmonų rohinjų, priverstų bėgti iš šalies dėl armijos operacijų.

Tačiau praėjus kelioms valandoms po šios kalbos, Mianmaro ambasadorius prie JT Htinas Lynnas (Htinas Linas) pabrėžė, kad jo vyriausybės „pozicija atsiriboti nuo rezoliucijos“ dėl faktų nustatymo misijos įkūrimo nepakito.

„Tebemanome, kad tokios misijos įkūrimas nėra naudinga veiksmų kryptis sprendžiant sudėtingą Rachinų problemą“, – sakė jis Žmogaus teisių tarybai.

M.Darusmanas savo ruožtu didina spaudimą Mianmarui teigdamas, kad „vyriausybės interesas ir Mianmaro žmonių interesas yra perduoti savo nuomones ir įrodymus tiesiogiai (JT) misijai“.

Jo teigimu, JT „skubiai išsiuntė komandą į Bangladešą“, kur per pastarąsias savaites dėl Mianmaro kariuomenės veiksmų pabėgo daugiau kaip 400 tūkst. rohinjų.

Indonezijos pilietybę turintis M.Darusmanas perspėjo, kad Mianmare esama „pavojaus ženklų“, kad dabartinė situacija gali dar labiau pablogėti.

Jis atkreipė dėmesį į pranešimus, kad daugiausiai budistiškame Mianmare išplito propaganda, kurioje „rohinjai prilyginami kenkėjams“.