- Edgaras Savickas, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kol Rusija Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryboje turės veto teisę, tol šis tarpvalstybinės organizacijos padalinys negalės atlikti vienos svarbiausių savo funkcijų – imtis karinių veiksmų prieš agresorių.
Kol Rusija Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryboje turės veto teisę, tol šis tarpvalstybinės organizacijos padalinys negalės atlikti vienos svarbiausių savo funkcijų – imtis karinių veiksmų prieš agresorių.
Šeštadienį Rusija užkirto kelią priimti prorusiškus separatistus kritikuojantį pareiškimą, kuriame smerkiamas išpuolis Mariupolyje. Tačiau pirmadienį JT Saugumo Taryba ir vėl renkasi į skubų posėdį padėčiai Ukrainoje aptarti.
Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad organizacija jau kurį laiką yra patekusi į akligatvį, iš kurio neįmanoma išeiti be visų penkių nuolatinių narių – Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kinijos, Prancūzijos ir Rusijos – pritarimo.
„Saugumo Taryba yra virtusi geopolitiniu forumu, kuriame galima išsiaiškinti tam tikras atskirų šalių pozicijas. Pagal JT Chartiją įtvirtinta nuolatinių narių veto teisė taip pat neleidžia įgyvendinti reformų, pavyzdžiui, įtraukti naujų valstybių (Vokietijos, Indijos, Brazilijos), nes tam reiktų visų pritarimo“, – sakė politologas.
Jam pritarė ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Raimundas Lopata: „JT Saugumo Taryba buvo sukurta numatant veto teisę ir taip iš esmės buvo užprogramuotas konfliktas. Šiandien ji daugiausiai funkcionuoja kaip diplomatinė tribūna“.
Nuo 2000-ųjų vetavo dešimt kartų
Nuo tada, kai Rusijos prezidentu tapo Vladimiras Putinas, šalies atstovai JT Saugumo Tarybos susirinkimuose veto teise pasinaudojo dešimt kartų.
2004 metais sustabdyti sprendimai dėl situacijos Kipre, 2007 metais – dėl situacijos Mianmare, 2008 metais – dėl taikos ir saugumo Afrikoje (Zimbabvėje), 2009 metais – dėl situacijos Gruzijoje.
Net keturis kartus Rusija vetavo pareiškimus dėl situacijos Artimuosiuose Rytuose (Sirijoje) – du kartus 2012-aisiais ir po vieną kartą 2011 bei 2014 metais.
Pernai kovo 15 dieną Rusija atmetė JT rezoliucija dėl situacijos Ukrainoje. Tai pasikartojo ir šių metų sausio 24 dieną, kai šalis atsisakė pasmerkti savo remiamų separatistų išpuolius Mariupolyje, per kuriuos žuvo 30 žmonių ir daugiau nei 100 buvo sužeisti.
Neaišku, kas yra kas
„Jei Rusija JT Saugumo Taryboje neturėtų veto teisės, tada šią šalį galima būtų pripažinti teroristus remiančia agresore“, – teigė L. Kasčiūnas.
Jo teigimu, teroristinėmis organizacijomis įvardinti galima būtų ir Luhansko bei Donecko Liaudies Respublikas, o tai jau leistų imtis atitinkamų priemonių.
Viena iš svarbiausių JT Saugumo Tarybos funkcijų yra karinių veiksmų prieš agresorių priėmimas. L. Kasčiūnas paaiškino, kad tada JT Ukrainai galėtų pradėti teikti karinę pagalbą.
„Pagaliau visiems taptų aišku, kas Ukrainoje yra agresorius, ir Rusija nebegalėtų sėti abejonių“, – sakė politologas. Jis pridūrė, jog JT išdėsčius aiškią savo poziciją, lengviau susigaudytų ir kitos organizacijos.
Tuo metu R. Lopata sakė, kad fantazuoti, kaip klostytųsi padėtis Ukrainoje, jei Rusija neturėtų veto teisės, neverta.
Lietuva išnaudoja galimybes žaisti
L. Kasčiūno vertinimu, antrus metus nenuolatine JT Saugumo Tarybos nare esanti Lietuva šią galimybę išnaudoja labai gerai.
„Nors ir akligatvyje, bet galimybių žaisti JT Saugumo Taryboje yra ir Lietuva struktūrizuotai jomis naudojasi pristatydama savo užsienio politiką, – sakė RESC analitikas. – Vyksta diskurso formavimas ir Lietuva sėkmingai veikia: nepadeda Rusijai, gerina santykius su JAV.“
Tačiau Rusijos ambasadorius JT Vitalijus Čiurkinas, pasinaudodamas savo veto teise, lig šiol taip pat sėkmingai primetė savo diskurso versiją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Lavrovas: Šveicarija – atvirai priešiška šalis
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Šveicarija negali surengti taikos konferencijos dėl karo Ukrainoje, nes ji iš neutralios valstybės virto „atvirai priešiška“. ...
-
V. Zelenskis NATO: Ukrainai reikia mažiausiai septynių sistemų „Patriot“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad jo šaliai reikia mažiausiai septynių oro gynybos sistemų „Patriot“, ir paragino NATO vadovus paskubinti ginkluotės tiekimą sunkumų patiriančioms ukrainieči...
-
J. Bidenas sukėlė nuostabą pasakęs, kad jo dėdės kūną galbūt suvalgė kanibalai10
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) sukėlė nuostabą, užsiminęs kad Naujosios Gvinėjos saloje kanibalai galėjo suvalgyti jo dėdės kūną, kai Antrojo pasaulinio karo metu buvo numuštas lėktuvas, kuriuo jis skrido. ...
-
Kinija sako sukūrusi naują karinį kibernetinį korpusą1
Kinija penktadienį paskelbė, kad sukūrė naują karinį kibernetinį korpusą, sakydama, kad tai sustiprins Pekino gebėjimą „kovoti ir laimėti“ karus. ...
-
J. Stoltenbergas: NATO šalys sutinka atsiųsti Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų
NATO šalys sutiko suteikti Ukrainai daugiau oro gynybos priemonių, Kyjivui prašant pažangių sistemų Rusijos atakoms atremti, penktadienį pareiškė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas. ...
-
„Eurovizija“ sulaukė daugiau kaltinimų: paaiškino sprendimo priežastis6
Internete pasipylė kritika Eurovizijos organizatoriams, mat jie leidžia Izraelio atstovei Eden Golan dalyvauti dainų konkurse, esant tokiai politinei situacijai. Tiesa, tiesioginį nepasitenkinimą iš žmonių gavo ir pati atlikėja – už dalyv...
-
Balandžio orų išdaigos: sniegas – nauja realybė?3
Lietuvai kitą savaitę sinoptikai prognozuoja šlapdribą, o kai kur ir sniegą, o štai Balkanų gyventojai jau išsitraukė žiemines striukes. Kai kur orai pasikeitė drastiškai – per vieną parą temperatūra nukrito nuo bev...
-
Žiniasklaida: JAV tenka 70 proc. užsienietiškų detalių, rastų Rusijos raketose6
Rusijos raketose, kuriomis priešas atakuoja Ukrainą, randama užsienietiškų komponentų. 70 proc. šių detalių tenka JAV kompanijoms. ...
-
Žvalgybos atstovas pakomentavo mėginimą pasikėsinti į V. Zelenskį
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas mano, jog dar vienas mėginimas pasikėsinti į Ukrainos prezidento gyvybę rodo, kad priešas griebiasi metodų, kurie yra už tradicinio karo supratimo ribų. ...
-
A. Blinkenas: JAV neįsitraukusios į jokią puolamąją operaciją4
Jungtinės Valstijos „nėra įsitraukusios į jokią puolamąją operaciją“, penktadienį pareiškė amerikiečių valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas), pasirodžius pranešimams, kad Izraelis sudavė atsakomųj...