Jordanijoje renkamas naujas parlamentas

Iš 6,6 mln. Jordanijos gyventojų rinkimų teisę turi maždaug 4,1 mln. žmonių. Jie iš 1 252 kandidatų išrinks 130 įstatymų leidėjų, dirbsiančių ateinančius ketverius metus.

Balsavimas prasidėjo 7 val. vietos (ir Lietuvos) laiku ir tęsis 12 valandų.

Parlamente 15 vietų bus skirta moterims, devynios – krikščionims, trys – čerkesų ir čečėnų mažumų atstovams.

Prognozuojama, kad daugiausiai vietų šiuose rinkimuose iškovos verslininkai ir pareigūnai, lojalūs monarchijai.

Didžiausią intrigą kelia rinkėjų aktyvumas ir tai, kaip šiuose rinkimuose pasirodys Islamo veiksmų frontas (IAF) – Jordanijos Musulmonų brolijos politinis sparnas.

Ekspertai prognozuoja, kad IAF iškovos apie dvidešimt mandatų 130 vietų parlamente ir taps didžiausia opozicine jėga šioje įstaigoje.

Jordanijos ekonomikos ir informatikos tyrimų centras „Phenix“ nurodė, kad 42 proc. rinkėjų ketina nebalsuoti šiuose rinkimuose. Šie duomenys atspindi apatišką Jordanijos visuomenės požiūrį į parlamentą, turintį ribotas galias paveikti vyriausybės politiką.

Jordanijos karalius Abdullah II (Abdula II) gali be vyriausybės pritarimo skirti ir atleisti kariuomenės ir žvalgybos vadovus, aukštesnio rango teisėjus ir parlamento aukštųjų rūmų narius.

Šalies aukščiausia religinė institucija – Dar al Ifta – išleido religinį nutarimą (fatvą), kuriuo balsavimas paskelbtas pilietine ir religine pareiga.

Fatvoje taip pat griežtai smerkiamas balsų klastojimas ir pirkimas, kurių neišvengta per ankstesnius rinkimus.

Jordanijos rinkimų komisijos vadovas pareiškė, kad rinkimai vyks laikantis tarptautinių standartų. Balsavimą stebės 14 tūkst. vietos ir 676 užsienio stebėtojai, tarp jų 66 Europos Sąjungos atstovai.

Islamistai boikotavo 2010 ir 2013 metų rinkimus, protestuodami prieš rinkimų sistemą ir tariamą balsų klastojimą.

Rinkimų sistema mažiau gyventojų turinčioms kaimo apygardoms suteikia neproporcingai didelę įtaką, palyginti su miestais. Tačiau jose išrenkami genčių kandidatai, lojalūs monarchijai.

Dėl vidaus kivirčų ir represijų susilpnėję islamistai birželį paskelbė, kad dalyvaus rinkimuose, kai buvo priimtos rinkimų įstatymo pataisos.

Šios pataisos atvėrė kelią politinėms partijoms dalyvauti rinkimuose su savo kandidatų sąrašais, o ne pagal „vieno balso“ sistemą, kuri palankesnė genčių kandidatams.

Rinkimai vyksta Jordanijai mėginant pažaboti didžiulį nedarbą, tvyrant nerimui dėl galimo Sirijoje bei Irake vykstančių konfliktų išplitimo ir nesiliaujančio pabėgėlių srauto.

Remiantis oficialiais duomenimis, nedarbas Jordanijoje siekia 14 procentų. Tuo tarpu nepriklausomi analitikai skelbia, kad šis rodiklis siekia 22–30 procentų. Jordanijoje 70 proc. gyventojų yra jaunesni nei 30 metų.

Jordanija priklauso JAV vadovaujamai koalicijai, kuri kovoja su džihadistais Sirijoje. Birželio 21 dieną karalystę sudrebino septynių pasieniečių gyvybes nusinešęs sprogdinimas, už kurį atsakomybę prisiėmė „Islamo valstybė“.

Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad 50 tūkst. policininkų buvo pasiųsti užtikrinti saugumo balsavimo vietose.