- LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjungos lyderiai staiga atkreipė dėmesį į Balkanuose vykstančius procesus. Neseniai vykusiame ES viršūnių susitikime pabrėžta, kad ES turi aktyviau siekti užtikrinti regiono stabilumą ir mėginti apriboti Rusijos įtaką jame, interneto svetainėje project-syndicate.org rašo buvęs Švedijos užsienio reikalų ministras ir garsus tarptautinės politikos veikėjas Carlas Bildtas.
Tačiau geopolitinė padėtis Balkanų regione neturėtų stebinti. Juk įtampos šaltiniai, kurie susiformavo prieš šimtą metų išnykus senosioms imperijoms, jau ne kartą tapo regioninio ir pasaulinio nestabilumo šaltiniu.
Kai Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje žlugo Habsburgų ir Otomanų imperijos, Balkanuose buvo pamėginta sukurti modernias nacionalines valstybes, nepaisant regiono nacionalinės ir kultūrinės įvairovės. Nuo tada nacionalizmas pakartotinai kirtosi su sudėtinga regiono visuomeninio gyvenimo tikrove, o tai provokavo vieną konfliktą po kito, rašo C. Bildtas.
Jugoslavijos suirimas XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje paskatino nuožmių Balkanų karų dešimtmetį. Kai buvo sukurtos septynios naujos dažnai tarpusavyje konfliktuojančios valstybės, tapo akivaizdu, kad regioninis stabilumas turės remtis nauja struktūra, t. y. Europos Sąjunga. Atsižvelgdama į savo sėkmingą patirtį sprendžiant kitus ilgalaikius nacionalinius konfliktus, ES įsipareigojo padėti įveikti įsisenėjusius nacionalinius nesutarimus ir etninius konfliktus.
2003 m. Salonikuose surengtame ES vadovų susitikime buvo iškilmingai įsipareigota į ES priimti visas Balkanų šalis. Pasak C. Bildto, šį pažadą bus taip pat sunku ištesėti, kaip jį buvo sunku prisiimti. Kai įtampa Balkanuose gerokai sumažėjo, ES lyderiai padarė prielaidą, kad jie regione sugebėjo užtikrinti taiką. Toks požiūris į Balkanus iš esmės reiškė, kad toliau buvo tiesiog palaikomas susiklostęs status quo.
Po to, kai 2014 m. Europos Komisijos pirmininku tapo Jeanas-Claude`as Junckeris, jis patvirtino tą status quo ir pareiškė, kad per jo penkerių metų kadenciją ES nesiplės. J.-C. Junckerio pareiškimas techniškai buvo tikslus, bet politiškai pragaištingas, mano C. Bildtas. Kai reformas ir integracijos pastangas skatinusio tikslo nebeliko, regione neišvengiamai ėmė kelti galvą nacionalizmas. O ES pernelyg susitelkė į savo pačios finansines problemas, tokias kaip valstybių narių skolos krizė.
Prieš Bosnijos karą straipsnio autorius praleido daug laiko Balkanuose. Jis buvo ES specialusis pasiuntinys buvusioje Jugoslavijoje, po to vienas iš Deitono taikos konferencijos pirmininkų, ES vyriausiasis įgaliotinis Bosnijoje ir Hercegovinoje, o galiausiai – Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus specialusis pasiuntinys Balkanuose.
Praėjusiais metais, kai C. Bildtas sugrįžo į Bosniją kaip turistas, kažkas jo paklausė, ar regione nekils naujas karas. Iš pradžių į klausimą jis teigia beveik neatkreipęs dėmesio, nes, jo nuomone, tai yra neįmanoma. Tačiau šis klausimas buvo užduodamas vėl ir vėl; kai to paties buvo paklausta penktą kartą, C. Bildtas sunerimo.
Pasak C. Bildto, galima tvirtai teigti, kad XX a. dešimtojo dešimtmečio karai nebesugrįš, nes dabartinės sąlygos yra visiškai kitokios, nei buvo tuomet. Tačiau, kaip jau buvo ne kartą, pavieniai karštuoliai gali sukelti gaisrus, kuriuos paskui sunku užgesinti. Kartą Sarajeve toks Gavrilo Principas nužudė Austrijos erchercogą Franzą Ferdinandą ir sukėlė pasaulinį karą. Šiandien regionas palaipsniui kaista, ir vėl kas nors gali įskelti kibirkštį.
Tad ko galima imtis? C. Bildto nuomone, vienintelis variantas Europai – demonstruoti sulaikymo galią, kartu paspartinant ir Europos integraciją. Siekiant atsižvelgti į Balkanuose kylančius pavojus, ES turėtų pademonstruoti, kad ji turi valios ir pajėgumų imtis veiksmų, pvz., į regioną nusiųsti ES karinius junginius, kurie ten surengtų karines pratybas. Tai būtų aiški žinia, kad Europos Sąjungos karinės pajėgos nėra popieriniai tigrai ir kad bloko galia neapsiriboja žodžiais.
Be to, straipsnio autorius mano, kad būtina užtikrinti tolesnę ES plėtrą. Kol kas į ES įstojo tik Slovėnija ir Kroatija, ir akivaizdu, kad prireiks nemažai laiko, kol Europos Sąjungos narėmis galės tapti visos likusios Balkanų šalys. Tačiau reformos, kurios būtinos, kad šios šalys taptų kandidatėmis, gali ir turėtų būti paspartintos; be kita ko, reikėtų imtis pereinamojo laikotarpio priemonių, kuriomis pasitikėtų regiono žmonės.
Pavyzdžiui, remiantis ES Rytų partnerystės modeliu, reikėtų inicijuoti Balkanų partnerystę, kartu regiono šalims išsaugant narystės perspektyvą. Be to, anot C. Bildto, ES regione turėtų imtis aktyvesnio politinio vaidmens. Ji gali pradėti nuo tarpininkavimo sprendžiant smulkius sienos konfliktus, kad jie nebekeltų problemų.
ES kylančių iššūkių pastaraisiais metais smarkiai padaugėjo; taip pat padaugėjo ir jiems spręsti skirtų aukščiausiojo lygio susitikimų. Tačiau Europos lyderiai Balkanuose turi aiškų pasirinkimą: padėti spręsti problemą arba laukti, kol tai taps ir jų problema, tvirtina C. Bildtas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
JAV smerkia Rusijos veto dėl JT grupės, stebinčios sankcijų Š. Korėjai taikymą, veiklos
JAV ketvirtadienį pasmerkė Rusijos sprendimą vetuoti Jungtinių Tautų grupės, stebinčios sankcijų Šiaurės Korėjai taikymą, veiklos pratęsimą. ...
-
FTX įkūrėjas S. Bankmanas-Friedas nuteistas kalėti 25 metus1
Kriptovaliutų platformos FTX įkūrėjas Samas Bankmanas-Friedas (Semas Bankmanas-Fridas) ketvirtadienį buvo nuteistas kalėti 25 metus po to, kai buvo paskelbtas nuosprendis vienoje didžiausių finansinio sukčiavimo bylų istorijoje. ...
-
V. Zelenskis ragina JAV Atstovų Rūmų pirmininką suteikti karinę pagalbą Ukrainai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino JAV Atstovų Rūmų pirmininką Mike‘ą Johnsoną padėti suteikti Kyjivui „gyvybiškai svarbią“ karinę pagalbą po pastaruoju metu padažnėjusių Rusijos atakų. ...
-
Baltieji rūmai atmeta naujausius Maskvos kaltinimus Ukrainai dėl išpuolio Pamaskvėje
Rusijai vėl bandant susieti teroristinį išpuolį koncertų salėje Pamaskvėje, už kurį atsakomybę prisiėmė grupuotė „Islamo valstybė“ (IS), su Ukraina, Baltieji rūmai ketvirtadienį atmetė kaltinimus ir pavadino Maskvos pareigūn...
-
Popiežius Didįjį ketvirtadienį nuplovė kojas 12 kalinčių moterų1
Popiežius Pranciškus, kuris dažnai prašo pasigailėti kalinių, Didįjį ketvirtadienį viename Romos kalėjime nuplovė kojas 12 nuteistų moterų. ...
-
Popiežius per Didžiojo ketvirtadienio mišias kalbėjo apie kunigų dviveidiškumą1
Popiežius Pranciškus šių metų Didžiojo ketvirtadienio apeigas pradėjo aukodamas mišias, kuriose ragino kunigus vengti veidmainystės ir būti gailestingiems tikintiesiems. ...
-
Rusija kaltina Armėniją bandant sugriauti ryšius
Rusija ketvirtadienį apkaltino Armėniją mėginant sugriauti vis labiau įtemptus šalių ryšius. ...
-
Kremlius: V. Putinas neplanuoja aplankyti išpuolio Pamaskvėje aukų1
Kremlius ketvirtadienį nedavė jokių ženklų, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas planuoja aplankyti praėjusį penktadienį koncertų salėje Pamaskvėje įvykdyto išpuolio, per kurį žuvo 143 žmonės, šeimų narius. ...
-
Latvijos gynybos ministras: NATO yra šalies saugumo garantas
Latvijos gynybos ministras Andris Sprūdas savo šalies narystę NATO pavadino „vienu didžiausių pasiekimų“ nuo nepriklausomybės atgavimo 1991 m. ...
-
J. Biden parašė knygą vaikams apie Baltųjų rūmų katę Willow3
Bidenų šunys patraukė žiniasklaidos dėmesį dėl blogo elgesio, tačiau „pirmoji JAV katė“ Willow nusipelnė knygos. ...