J.C. Junckeris apie Baltijos šalis: be jų Europa nebūtų išbaigta

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) trečiadienį pažadėjo kitąmet skirti ypatingą dėmesį Baltijos šalims, kai jos minės valstybingumo šimtmetį.

„Aš asmeniškai kreipsiu didelį dėmesį Estijai, Latvijai, Lietuvai ir Rumunijai 2018 metais, nes 2018 metai yra metai, kai šios šalys švęs savo šimtuosius gimtadienius“, – Europos Parlamente Strasbūre sakė Europos Komisijos vadovas.

Kitąmet Lietuva minės valstybės atkūrimo, Latvija ir Estija – įkūrimo šimtmetį.

„Tai yra šalys, be kurių Europa nebūtų išbaigta“, – kalbėjo J.C. Junckeris.

„Tie, kurie turi ambicijų pakeisti mūsų ateitį ir mūsų žemyną, turi žinoti mūsų istoriją, mūsų bendrą istoriją. Mano paminėtų šalių istorija taip pat yra Europos dėlionės dalis“, – pridūrė jis.

1918 metų vasario 16 dieną Lietuvos Taryba Vilniuje paskelbė „atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“.

Valstybės atkūrimo šimtmetį kitais metais mini ir Lenkija, tačiau Europos Komisijos pirmininkas savo kalboje jos nepaminėjo.

Tai yra šalys, be kurių Europa nebūtų išbaigta.

Pasirengęs kompromisams

Europos Komisija yra pasirengusi kompromisams dėl naujos komandiruojamų darbuotojų atlyginimo tvarkos, kuri kelia nerimą Lietuvos ir kitų Rytų Europos šalių verslininkams, trečiadienį pareiškė komisijos pirmininkas.

Jis tvirtino suprantantis, kad šis klausimas kontroversiškas, tačiau pabrėžė, jog „mes pasieksime gerų rezultatų, jei kiekvienas sieks, kad pozicijos artėtų“.

„Komisija yra pasirengusi siekti kompromisų, jeigu tas kompromisas bus geras, naudingas Europos Sąjungai ir valstybėms narėms“, – sakė Europos Komisijos vadovas, skaitydamas metinį pranešimą Europos Parlamente Strasbūre.

Kai kurios Vakarų Europos šalys siūlo patvirtinti ES taisykles, kad komandiruojami darbuotojai gautų vienodą atlygį ir turėtų tokias pat darbo sąlygas kaip vietiniai. Turtingesnės Europos šalys sako, kad rytų europiečiai iškraipo konkurenciją, mokėdami savo darbuotojams mažesnius atlyginimus, nei gautų vietiniai.

Kai kurie Lietuvos verslininkai nerimauja, kad neleisdami konkuruoti algomis savo prekės ženklus seniai įtvirtinę ir didesnį kapitalą sukaupę vakariečiai iš jų atims svarbiausią konkurencinį pranašumą.

Griežčiausiai Vakarų iniciatyvoms labiausiai priešinasi Lenkija. Lietuvos valdžia taip pat įžvelgia pavojų, bet laikosi nuosaikiau ir viešai akcentuoja, jog reikia ieškoti tinkamo balanso tarp verslo interesų ir darbuotojų apsaugos. Lietuva siekia, kad naujosios taisyklės nebūtų taikomos vežėjams.

„Maisto apartheidas“

Europos Komisijos pirmininkas sako, kad valstybių narių institucijoms reikia suteikti daugiau įgaliojimų užkirsti kelią prastesnės kokybės maisto produktų pardavimui kai kuriose Europos Sąjungos (ES) šalyse.

Aš niekada nepritarsiu, kad nepaisant identiško supakavimo ir prekės ženklo, kai kuriose Europos šalyse maisto kokybė yra prastesnė nei kitose.

„ES ši praktika jau dabar yra draudžiama. Mes turime suteikti daugiau galių nacionalinėms institucijoms, kad būtų užkirstas kelias šioms praktikoms visur, kur jos egzistuoja“, – trečiadienį sakydamas metinę kalbą Europos Parlamente Strasbūre sakė Europos Komisijos vadovas.

Vidurio ir Rytų Europos valstybės, įskaitant Lietuvą, ne kartą perspėjo dėl vadinamojo „maisto apartheido“. Anot jų, maisto gamintojai taupo ingredientų, kurie naudojami įvairiose kasdienėse prekėse, sąskaita.

Kritikai ir įmonės teigia, kad šios pretenzijos yra nepagrįstos ir kad atskirose rinkose skiriasi skoniai, o ne turinys.

Tačiau Europos Komisijos pirmininkas pareiškė, jog „lygiųjų sąjungoje negali būti antros klasės vartotojų“.

„Aš niekada nepritarsiu, kad nepaisant identiško supakavimo ir prekės ženklo, kai kuriose Europos šalyse maisto kokybė yra prastesnė nei kitose“, – sakė J.C.Junckeris.

„Slovakai nenusipelno, kad jų žuvies piršteliuose būtų mažiau žuvies, vengrai – kad jų maiste būtų mažiau mėsos, čekai – kad jų šokolade būtų mažiau kakavos“, – teigė jis.

Rugpjūtį Lietuvos teisingumo ministerija pranešė, kad šalis prisijungs prie Slovakijos iniciatyvos tirti dvigubos kokybės produktų problemas ES lygiu ir sieks, kad būtų sukurta vienoda produktų tyrimų sistema.

Pagal ES taisykles įmonės atskirose valstybėse narėse gali nevaržomos keisti produkto ingredientus, jeigu juos aiškiai nurodo ant pakuotės.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Salaam-Alaikum broliai ir seses lietuviai

Salaam-Alaikum broliai ir seses lietuviai portretas
Kad ES išbaigta tai FAKTAS. Jau ir Anglijoje ir Belgijoje Olandijoje, ir Prancuzijoje. Jau keleta paskutiniu metu daugelyje miestu Sv. Kaledu metu vietoje pasveikinimo Happy christmas HAPPY HOLIDAYS Kur jau toliau ????

"maskoliunui"

"maskoliunui" portretas
Nereikia drebeti, maskoliai daugiau nebesugris... Uzsibaige ju metas...

...

... portretas
Netvari jokia šalių sąjunga be Lietuvos (ir: bet kokia sąjunga su Lenkija yra pasmerkta).
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių