JAV vadovai ir musulmonų pasaulis griežtai kritikuoja Korano deginimo planus

Artėjantį Rugsėjo 11-osios minėjimą Jungtinėse Valstijose supa aštrūs ginčai. Juos pakurstė Floridos pastorius, nusprendęs šia proga sudeginti šimtus Korano knygų.

„Tai nėra taikos knyga!“

Floridos mieste Geinsvilyje veikianti maža evangelikų bažnyčia "The Dove World Outreach Centre" pažadėjo šeštadienį paminėti Rugsėjo 11-osios teroro atakų Jungtinėse Valstijose devintąsias metines degindama Korano knygas. Bažnyčia nurodė, jog toks žingsnis taps priminimu apie beveik tris tūkstančius žmonių, žuvusių per tarptautinio teroristų tinklo „Al Qaeda“ organizuotus išpuolius.

„Tai nėra taikos knyga!“ – pareiškė "The Dove World Outreach Centre" pastorius Terry Jonesas. Jis pabrėžė kad knygos deginimas nėra žmogžudystė ar koks nors kitas sunkus nusikaltimas. Šia akcija pastorius nori parodyti žmonėms, kokį pavojų skleidžia islamas.

Baiminasi pykčio bangos

Mažos evangelikų bažnyčios ketinimai sulaukė aukštų JAV vadovų reakcijos. Valstybės sekretorė Hillary Clinton pasmerkė T.Joneso "nepagarbius ir "žeminančius" planus sudeginti šimtus Korano knygų.

"Jaučiuosi padrąsinta, kad šį nepagarbų ir žeminantį žingsnį aiškiai ir vienareikšmiškai smerkia visų Amerikos religinių bendruomenių lyderiai – nuo krikščionių evangelikų iki žydų rabinų, taip pat sekuliarieji JAV lyderiai ir nuomonės formuotojai", – sakė H.Clinton.

"Mūsų religinės tolerancijos įsipareigojimai siekia pačią mūsų tautos pradžią", – pridūrė ji, dalyvaudama JAV valstybės departamente surengtoje musulmonų šventojo mėnesio Ramadano pasninko nutraukimo vakarienėje.

H.Clinton tapo iki šiol aukščiausio rango JAV pareigūne iš tų, kurie išreiškė susirūpinimą dėl provokuojančių planų, kuriuos paskelbė Floridoje veikianti evangelikų bažnyčia. Pasak Amerikos kariškių, Korano sudeginimas gali išprovokuoti pasipiktinimą musulmonų pasaulyje ir sukelti pavojų JAV karių gyvybėms.

Apie didelį pavojų kalbėjo ir JAV generalinis prokuroras Ericas Holderis. Tačiau jis negali įsikišti ir sustabdyti musulmonų šventųjų knygų deginimo ceremonijos. Generalinis prokuroras tarėsi su religinių bendruomenių lyderiais, kaip būtų galima pažaboti prieš musulmonus nukreiptų nuotaikų bangą Jungtinėse Valstijose.

Žlugs B.Obamos pastangos?

Ketinimai deginti Korano knygas jau sukėlė pasipiktinimo bangą musulmoniškose šalyse. Įtakingas islamo teologas, Islamo tyrimų akademijos narys šeichas Abdelis Muti al Bayyumi įspėjo, kad tokia šventvagiška akcija sužlugdytų JAV ryšius su musulmonų pasauliu.

"Jeigu vyriausybės neįstengs to sustabdyti, tai bus naujausia religinio terorizmo apraiška, kuri sužlugdys Amerikos santykius su musulmonų pasauliu", – pareiškė jis.

"Tai suteiks paskatą terorizmui. Ar jie siekia kovoti su terorizmu, ar jį skatinti?" – klausė teologas.

A.M.al Bayyumi taip pat dirba Kaire veikiančiame El Azharo universitete, kurį JAV prezidentas Barackas Obama savo kreipimąsi į pasaulio musulmonus pavadino mokslo švyturiu. B.Obama pernai birželį Kaire paskelbė istorinį kreipimąsi, siekdamas pagerinti santykius su musulmonų pasauliu, kurie smarkiai pašlijo vadovaujant ankstesnio JAV prezidento George'o W.Busho administracijai.

Negyjanti žaizda

Po 2001 m. rugsėjo 11 d. išpuolių tuometis prezidentas G.W.Bushas įsakė pulti "Al Qaedą" ir Talibano režimą Afganistane, o vėliau išplėtė karą su teroru, pradėjęs invaziją į Iraką.

Per Rugsėjo 11-osios išpuolius iš viso žuvo beveik 3 tūkst. žmonių, iš jų 2752 – Niujorke, kai teroristai pagrobtus keleivinius lainerius nukreipė į Pasaulio prekybos centro dangoraižius ir JAV ginkluotųjų pajėgų būstinę Pentagoną, esantį netoli Vašingtono.

Vienas užgrobtas laineris sudužo Pensilvanijoje, tikriausiai jo keleiviams sukilus prieš teroristus. Manoma, kad šį lėktuvą planuota nukreipti į taikinį Vašingtone.

Memorialas Pentagone yra vienintelis jau užbaigtas oficialus paminklas 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykdytų atakų aukoms. Panašius memorialus planuojama pastatyti Niujorke ir Pensilvanijoje.