- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jungtinių Valstijų Senatas ketvirtadienį beveik vienbalsiai priėmė teisės aktą, numatantį naujas sankcijas Rusijai, Iranui ir Šiaurės Korėjai.
Dabar prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) turės galutinai apsispręsti, ar patvirtinti griežtas priemones Maskvos atžvilgiu, ar vetuoti šį įstatymą.
Teisės aktas, patvirtintas Senate 98 balsais prieš du, antradienį buvo priimtas Atstovų Rūmų. Jo įsigaliojimas neabejotinai išprovokuotų neigiamą Kremliaus reakciją, o Europos šalys baiminasi dėl naujųjų priemonių galimų ekonominių pasekmių.
Šiuo paketu, kuriame, be kita ko, suvaržomos D.Trumpo galimybės sankcijas atšaukti, siekiama nubausti Kremlių už kišimąsi į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus ir Maskvos įvykdytą Krymo pusiasalio aneksiją.
Senato demokratų lyderis Chuckas Schumeras (Čakas Šumeras) teigė, kad šis teisės aktas pagaliau nubaustų Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną už, jo teigimu, suverenios tautos rinkimų „pribloškiantį pažeidimą“.
„Šiandien visa tai keičiasi“, – pridūrė jis.
Senato ginkluotųjų pajėgų komitetui vadovaujantis respublikonų senatorius Johnas McCainas (Džonas Makeinas), vienas griežčiausių Maskvos kritikų, džiaugėsi, kad ši priemonė „pagaliau priverčia Rusiją atsakyti už savo begėdišką ataką“ prieš JAV rinkimus.
„(Beveik) vienbalsis šiandienos Senato balsavimas siunčia svarbią žinutę, kad Amerika netoleruos atakų prieš mūsų demokratiją ar nacionalinio saugumo interesus“, – teigė jis.
Vis dėlto šis įstatymas gali pakenkti ir Europos kompanijoms, prisidedančioms prie Rusijos energetikos sektoriaus vystymo.
Į teisės aktą taip pat įtrauktos sankcijos Iranui ir jo Islamo revoliucinei gvardijai, kaltinamai terorizmo rėmimu, bei Šiaurės Korėjai – už raketų bandymus.
D.Trumpas jau yra sulaukęs kritikos, kad jo administracija bandė įtikinti Rusiją, esą sankcijos, kurias baigiantis kadencijai priėmė eksprezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) administracija, gali būti panaikintos prie valstybės vairo stojus respublikonui.
Iš pradžių JAV vadovas priešinosi sankcijų paketui, tačiau tiek demokratų, tiek respublikonų įstatymų leidėjams beveik vienbalsiai jam pritarus Baltiesiems Rūmams teko pakeisti nuomonę. Šią savaitę pranešta, kad D.Trumpas „peržiūri“ minėtą įstatymą.
JAV įstatymų leidėjai, įskaitant respublikonų lyderius, vis dar atsargiai vertina milijardieriaus verslininko, tapusio prezidentu, ketinimus. Per savo kampaniją jis ne kartą sakė norįs pagerinti santykius su Rusija, taip pat mažinti spaudimą V.Putinui.
Net jei D.Trumpas vetuotų šį įstatymą, Kongresas tikriausiai apeis šią jo blokadą, turėdamas dviejų trečdalių daugumą kiekvienuose rūmuose.
V.Putinas savo ruožtu ketvirtadienį neslėpė susierzinimo naujomis JAV sankcijomis. Jis perspėjo, kad jo šalis galiausiai imtųsi atsakomųjų priemonių.
„Elgiamės labai santūriai ir kantriai, bet kažkuriuo metu turėsime atsakyti“, – sakė V.Putinas per spaudos konferenciją po derybų su Suomijos prezidentu Sauli Niinisto (Sauliu Nyniste).
„Neįmanoma be galo toleruoti tokio įžūlumo mūsų šalies atžvilgiu“, – pridūrė Rusijos vadovas.
Kelios Europos šalys, įskaitant Vokietiją, yra sunerimusios, nes naujasis įstatymas gali pakenkti Europos kompanijoms, prisidedančioms prie dujotiekio su Rusija projekto, pavyzdžiui – apribojus jų prieigą prie JAV bankų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Beveik 1,5 mln. eurų per tris dienas: slovakai renka pinigus Ukrainai1
Kelios Slovakijos organizacijos pradėjo lėšų rinkimo kampaniją „Amunicija Ukrainai“, per tris dienas surinkta beveik 1,5 mln. eurų. ...
-
V. Zelenskis susitiko su žydų organizacijų atstovais1
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su judėjų organizacijų atstovais ir žydų mokyklos mokiniais ir padėkojo visai žydų bendruomenei už paramą Ukrainai kovoje už laisvę. ...
-
Šveicarija nepritaria prisijungimui prie darbo grupės Rusijos oligarchų pinigams susekti1
Šveicarijos parlamentarai trečiadienį atmetė pasiūlymą, kad jų šalis prisijungtų prie Didžiojo septyneto (G-7) darbo grupės rusų oligarchų pinigams susekti ir areštuoti po Rusijos invazijos į Ukrainą. ...
-
O. Scholzas tikisi NATO šalyse rasti Ukrainai šešias „Patriot“ sistemas
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, jog Berlynas deda pastangas, kad „NATO kontekste“ Ukrainai būtų surastos šešios „Patriot“ oro gynybos sistemos, be tos, kurią Vokietija jau pažadėjo perduoti Kyji...
-
„Google“ atleido 28 darbuotojus, protestavusius dėl įmonės sutarties su Izraeliu
Po trikdančio sėdimojo protesto dėl „Google“ sutarties su Izraelio vyriausybe šis technologijų milžinas atleido 28 darbuotojus, ketvirtadienį pranešė „Google“ atstovas. ...
-
Lenkijoje sulaikytas vyras, įtariamas padėjęs Rusijai planuoti pasikėsinimą į V. Zelenskį4
Lenkijoje sulaikytas vyras, įtariamas padėjęs Rusijos žvalgybos tarnyboms planuoti pasikėsinimą į Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, ketvirtadienį pranešė lenkų ir ukrainiečių prokurorai. ...
-
NATO vadovas: Ukrainai skubiai reikalinga oro gynyba
Ketvirtadienį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas per Didžiojo septyneto (G7) užsienio reikalų ministrų susitikimą Italijos Kaprio saloje pareiškė, kad Ukrainai „skubiai ir būtinai reikia daugiau oro gynybos“. ...
-
JT vadovas perspėja: Viduriniai Rytai atsidūrė ant plataus regioninio konflikto slenksčio3
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) ketvirtadienį nupiešė niūrų padėties Viduriniuose Rytuose vaizdą, perspėdamas, kad dėl karo Gazos Ruože ir Irano išpuolio prieš Izraelį kyla...
-
E. Macronas penktadienį Paryžiuje surengs derybas su Libano premjeru ir kariuomenės vadu
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) penktadienį Paryžiuje susitiks su Libano ministru pirmininku Najibu Mikati (Nadžibu Mikačiu) ir kariuomenės vadu Josephu Aounu (Džozefu Aunu), skelbia prezidentūra. ...
-
Žurnalas „Time“ įtraukė J. Navalnają į įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą9
JAV žurnalas „Time“ įtraukė kalėjime mirusio Rusijos opozicijos politiko Aleksejaus Navalno našlę Juliją Navalnają į įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą ir paskelbė pirmą išsamų jos interviu, rašo rus...