- LRT inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Augant grėsmei Sirijos padangėje susidurti su Rusija, JAV tikisi, kad jas palaikys partnerės iš Europos, pavyzdžiui, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė. Bet gerokai mažiau tikėtina sulaukti pagalbos iš svarbiausios regioninės sąjungininkės Turkijos, nepaisant to, kad ji yra prie pat šiaurinės Sirijos sienos ir priešiškai vertina Basharo al-Assado režimą. Taip naujienų portale „Guardian“ rašo žurnalistas Simonas Tisdallis.
Padėtis šiek tiek primena 2003-iuosius, kai Turkija atsisakė paremti JAV vadovaujamą invaziją Irake. Vašingtono politikams vis labiau knieti išsiaiškinti, kieno pusėje yra Turkija, nes pastaruoju metu šalies prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas stiprina ryšius su Rusija.
Svarstyklės svyra į kitą pusę
Turkija yra NATO narė, bet gynybos srityje stiprina bendradarbiavimą su Maskva. Neseniai ji su Rusija pasirašė susitarimą už 2 mlrd. JAV dolerių įsigyti šiuolaikiškų žemė–oras raketų sistemų „S-400“. Tuo metu karinis bendradarbiavimas su JAV silpsta.
Turkijai įvedus apribojimus JAV karinių oro pajėgų operacijos iš Indžirliko bazės netoli Sirijos sienos aptirpo. Sausį šturmo lėktuvų „A-10 Warthog“ eskadrilė buvo perdislokuota į Afganistaną. Tam tikrais duomenimis, bazėje liko tik degalų papildymo lėktuvai. Praėjusiais metais kita NATO narė Vokietija taip pat buvo priversta atitraukti pajėgas iš Indžirliko, nes susikivirčijo su R. T. Erdoganu dėl žmogaus teisių ir juridinių klausimų. Vokiečių lėktuvai, vykdę antskrydžius prieš „Islamo valstybės“ pajėgas Sirijoje ir Irake, buvo perkelti į Jordaniją.
Įtampa tarp JAV ir Turkijos sustiprėjo po nepavykusio 2016 m. perversmo Ankaroje, kurį, kaip teigia R. T. Erdoganas, pakurstė JAV gyvenantys oponentai. Santykius dar labiau pablogino nesutarimai dėl žmogaus teisių pažeidimų Turkijoje, Vašingtono paramos prieš B. al-Assadą nusiteikusiems kurdams, kuriuos Turkija laiko teroristais, ir Turkijos karinė intervencija Afrino provincijoje šiaurvakarinėje Sirijos dalyje.
Pakeitė nuomonę dėl Dumos incidento
R. T. Erdogano vyriausybė, anksčiau reikalavusi B. al-Assado pasitraukimo, dėl praėjusį šeštadienį įvykdyto cheminio antpuolio Dumoje iš pradžių apkaltino Sirijos režimą. Būtent dėl šio incidento pastaruoju metu gerokai paaštrėjo įtampa tarp Rusijos ir Vakarų. „Sirijos valdžia turės už tai sumokėti“, – pirmadienį pareiškė R. T. Erdogano atstovas žiniasklaidai Ibrahimas Kalinas.
Vyriausybės atstovas Bekiras Bozdagas kalbėjo, kad B. al-Assado režimas kaltas dėl „barbariškumo ir nusikaltimo žmonijai“. Tačiau R. T. Erdoganui telefonu pabendravus su pagrindiniu B. al-Assado rėmėju Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, Ankara uždainavo visai kitaip. Vėliau paskelbtuose oficialiuose pareiškimuose vengiama kaltinti režimą dėl įvykių Dumoje ir raginama juos „atidžiai ištirti“. Būtent tokia yra V. Putino pozicija.
Gali būti, kad Turkija persigalvojo ir dėl grėsmingo Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimo. Iki šiol Rusija taikstėsi su Turkijos operacija Afrine bei užtikrino, kad jai neprieštaraus ir Damaskas. Bet pirmadienį S. Lavrovas pareiškė, esą Maskva tikisi, kad Turkija perduos Afriną B. al-Assadui. Panašią poziciją išsakė Rusijos bendrininkas Sirijoje Iranas. R. T. Erdoganas piktai atmetė šiuos reikalavimus, bet Maskvos žinia aiški: su mumis verčiau nejuokauti.
Draugystė iš išskaičiavimo
Glaudus Turkijos bendradarbiavimas su Rusija (kritikai jį pavadintų keliaklupsčiavimu) ganėtinai naujas reiškinys. 2015 m. lapkritį šios dvi šalys gerokai susikivirčijo Turkijai numušus Rusijos naikintuvą, kaip teigiama, kelis kartus pažeidusį Turkijos oro erdvę. Maskva atsakė ekonominėmis sankcijomis.
NATO ir Europos Sąjungos nusivylimui, vėliau santykiai sparčiai atšilo. Juos pakurstė bendri savanaudiški interesai, ypač Sirijoje. R. T. Erdoganas ir V. Putinas nori, kad bet kokie pokario susitarimai būtų jiems naudingi. Tuo tikslu pradėtas vadinamasis Astanos taikos procesas, konkuruojantis su Jungtinių Tautų prižiūrimomis derybomis.
V. Putinas asmeniškai pareiškė R. T. Erdoganui užuojautą po 2016 m. bandymo įvykdyti perversmą ir pažadėjo visokeriopą Maskvos paramą. Tai buvo svarbi akimirka šiems autokratams, besibaiminantiems visuomenės nuosprendžio gatvėse. Kaip tvirtina Tarptautinis strateginių tyrimų institutas, nuo tada prasidėjo neregėto lygio dvišalis bendradarbiavimas branduolinės energetikos, energijos išteklių vamzdynų iš Rusijos į Turkiją ir Europą, turizmo, investicijų, ginklų pardavimo ir karinių ryšių srityse.
R. T. Erdoganas ir V. Putinas turi ir dar vieną bendrą tikslą – apriboti JAV įtaką Artimuosiuose Rytuose, rašoma „Guardian“ tekste. O Rusijai draugystė su Turkija duoda papildomos naudos: taip ji sėja nesantaiką NATO aljanse ir riboja JAV galimybes imtis veiksmų Sirijoje paaštrėjus situacijai, kaip dabar.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vokietijos parlamentas nusprendė birželio 15 dieną paskelbti Veteranų diena
Vokietijos parlamentas balsavo už tai, kad birželio 15 dieną kasmet būtų minima nacionalinė Veteranų diena, o didžioji dauguma įstatymų leidėjų šiam pasiūlymui pritarė. ...
-
R. Sikorskis ukrainietiškai patikino Kremlių, kad Lvivas priklauso Ukrainai
Lenkija neturi jokių teritorinių pretenzijų Ukrainai, nors Rusijos propaganda teigia priešingai, kad sukiršintų dvi tautas. Bet Kremliui nepavyks to padaryti. ...
-
Įkalintos Baltarusijos opozicijos veikėjos šeima apie ją negirdėjo daugiau kaip 400 dienų
Įkalintos Baltarusijos opozicijos veikėjos Maryjos Kalesnikavos šeima trečiadienį, per aktyvistės 42-ąjį gimtadienį, pranešė, kad praėjo jau 434 dienos, kai jos artimieji negavo jokios žinios apie ją. ...
-
Derybos su Rusija dėl Krymo – neįmanomos
Negali būti jokių derybų su Rusija dėl Krymo, todėl Ukraina tęsia darbą Krymo platformoje, kad laikinosios pusiasalio okupacijos klausimas nedingtų iš tarptautinės bendruomenės radaro, savo išskirtiniuose komentaruose naujienų agentūr...
-
Rusija taikysis į potencialius NATO branduolinius ginklus Lenkijoje
Jei Lenkijoje bus dislokuoti NATO branduoliniai ginklai, jie taps svarbiausiais Rusijos taikiniais, sakė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas. ...
-
Pranešama, kad Izraelio puolimas Rafoje prasidės nuo civilių evakuacijos
Gręsianti Izraelio karinė operacija paskutinėje likusioje „Hamas“ tvirtovėje Gazoje – Rafos mieste prasidės nuo civilių evakuacijos, kuri gali užtrukti iki penkių savaičių, ketvirtadienį pranešė Izraelio radijo stotis &bdqu...
-
R. Sikorskis: Rusijos ataka prieš bet kurią NATO šalį neišvengiamai baigtųsi jos pralaimėjimu2
Rusijos ataka prieš bet kurią NATO šalį neišvengiamai baigtųsi jos pralaimėjimu. ...
-
Pareigūnas: Rusija raketnešių stygių jūrose kompensuoja mobiliosiomis platformomis Kryme
Rusija raketnešių stygių Azovo ir Juodojoje jūrose kompensuoja mobiliosiomis platformomis Kryme. ...
-
Lenkų generalinis prokuroras: PiS valdžia prieš šimtus žmonių naudojo šnipinėjimo programą
Lenkijos generalinis prokuroras trečiadienį parlamentui pranešė, kad valdant ankstesnei partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) vyriausybei prieš šimtus žmonių, įskaitant išrinktus pareigūnus, buvo naudojama galing...
-
Kremlius: tolimojo nuotolio raketos ATACMS karo Ukrainoje baigties nepakeis
Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainos galimybė įsigyti tolimojo nuotolio ginklų, įskaitant Jungtinių Valstijų suteiktas raketas ATACMS, iš esmės nepakeis jau trečius metus vykstančio karo baigties. ...