- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) trečiadienį paskelbė, kad šalis nusiųs 1 000 papildomų karių į Lenkiją, bei perspėjo Vokietiją, kad daro save Maskvos „įkaite“, nes pernelyg kliaujasi rusiškais energetikos ištekliais.
Daugiau detalių apie Jungtinių Valstijų planus plėsti savo karinį kontingentą nėra, tačiau apie nuolatinę JAV bazę, kurios Lenkija jau seniai tikėjosi, nekalbama.
Su NATO pajėgomis Lenkijoje šiuo metu tarnauja apie 5 tūkst. JAV karių rotaciniu principu. Bendroje spaudos konferencijoje su Vašingtone viešinčiu Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda) D. Trumpas pareiškė, kad ketinama į šalį išsiųsti 1 000 papildomų karių.
D. Trumpas nurodė, kad tie kariai į Lenkiją bus perkelti iš Vokietijos. Be to, jis pridūrė, kad Lenkija stato kompleksą kariams apgyvendinti.
Šis skaičius yra perpus mažesnis nei D. Trumpas paskelbė maždaug trimis valandomis anksčiau Ovaliajame kabinete priėmęs A. Dudą.
„Jie kalba apie 2 000 karių“, – tada sakė JAV prezidentas.
Jis taip pat sumenkino JAV sąjungininkės Lenkijos viltis sulaukti nuolatinės Jungtinių Valstijų karinės bazės; toks žingsnis supykdytų Kremlių ir beveik neabejotinai išprovokuotų jo atsaką.
„Nekalbu apie nuolatinę ar nenuolatinę (bazę)", – pabrėžė D. Trumpas.
A. Duda, per spaudos konferenciją paklaustas, kiek JAV karių norėtų matyti savo šalyje, buvo diplomatiškas: „Tai visada priklauso tik nuo Jungtinių Valstijų.“
Tuo metu D. Trumpas pareiškė: „Jis norėtų 250 tūkst. karių.“
Prezidentas nurodė, kad Lenkija taip pat pirks iš JAV daugiau kaip 30 modernių naikintuvų F-35. Per itin neįprastą karinių lėktuvų pasirodymą trečiadienį vienas iš šių orlaivių praskrido virš Baltųjų rūmų, o patenkintas Lenkijos lyderis pamojavo.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pasveikino JAV pareiškimą dėl savo planų plėsti karinį kontingentą Lenkijoje ir parašė socialiniame tinkle „Twitter“, kad tai rodo „stiprų JAV įsipareigojimą Europos saugumui bei transatlantinių ryšių tvirtumui“.
Vokietijos ir Rusijos energetikos pavojai
Kalbėdamas apie tarp Europos ir Rusijos tvyrančią įtampą, D. Trumpas kritikavo Vokietiją dėl to, ką pavadino pernelyg dideliu kliovimusi rusiškais energetikos ištekliais.
„Tai tikrai daro Vokietiją Rusijos įkaite“, – sakė jis, užsimindamas, kad svarsto galimybę paskelbti sankcijų, kuriomis būtų užblokuotas naujas didelis Rusijos vykdomas eksporto dujotiekio plėtros projektas „Nord Stream 2“.
Rusija Europai aktyviai peršamą antrąjį dujotiekį per Baltijos jūrą iki Vokietijos tikisi nutiesti iki 2020 metų pradžios. Vamzdynas padvigubintų šio rusiškų dujų eksporto koridoriaus pajėgumą. Tai leistų Maskvai eliminuoti Ukrainą kaip rusiškų dujų tranzito valstybę, o padidėjusią Europos priklausomybę nuo jų – panaudoti kaip politinio poveikio priemonę.
Projektą kritikavo kai kurios Europos Sąjungos šalys, tarp jų ir Lenkija.
„Tiesiog labai griežtai pasakysiu, kad manau, jog Vokietija daro milžinišką klaidą taip smarkiai pasikliaudama tuo vamzdynu“, – pareiškė D. Trumpas.
Kritika Vokietijai iš D. Trumpo lūpų nėra naujas dalykas; JAV prezidentas ne kartą buvo surėmęs ietis su Vokietijos kanclere Angela Merkel, taip pat ir dėl jo reikalavimo, kad Berlynas skirtų daugiau lėšų gynybai.
„Giname Vokietiją nuo Rusijos, o Rusija gauna milijardų milijardus dolerių iš Vokietijos“, – pareiškė D. Trumpas Ovaliajame kabinete.
„Nemalonus Rusijos veidas“
Anksčiau Sovietų Sąjungos dominuotoje Rytų Europoje įsikūrusi NATO narė Lenkija jau seniai norėjo didesnio JAV karinio kontingento.
Išgąsdintas agresyvių Rusijos žingsnių pastarąjį dešimtmetį, kai buvo užgrobtos tam tikros Gruzijos ir Ukrainos teritorijos, A. Duda stengėsi sužavėti JAV prezidentą; buvo netgi pasiūlyta idėja, kad Lenkija pastatys „Trumpo fortą“ – bazę, kurioje tilptų tūkstančiai amerikiečių karių.
Baltuosiuose rūmuose viešėjęs A. Duda pasakė karštą kalbą apibendrindamas, jo žodžiais, Lenkijos pasipriešinimo Rusijos imperiniam dominavimui istoriją.
„Rusija visuomet siekė užgrobti mūsų teritoriją, – kalbėjo Lenkijos lyderis. – Norėtume, kad Rusija būtų mūsų draugė, bet, deja, Rusija rodo savo negerą, nemalonų veidą. Nenorime būti to dalimi.“
Vis dėlto pikta Maskvos reakcija privertė JAV kiek atsargiau planuoti savo karinį buvimą Lenkijoje.
Nuolatinė bazė Lenkijoje dar vienu žingsniu priartintų amerikiečių karinę jėgą prie Rusijos sienų.
Kremlius tuomet gali nuspręsti išplėsti savo karinius išteklius Kaliningrade, įsikūrusiame Lenkijos pašonėje, ir, galbūt, Baltarusijoje, artimoje Rusijos sąjungininkėje, kuri iki šiol nesutiko priimti pilno pajėgumo rusų karinės bazės.
Šio amžiaus pradžioje buvo intensyviai diskutuojama dėl JAV priešraketinės gynybos sistemos dislokavimo Lenkijoje, taip siekiant apsisaugoti nuo Irano atakų prieš Europą, tačiau Rusija tai laikė tiesiogine grėsme.
Kremliui pagrasinus atsakyti naujomis branduolinėmis raketomis, tuometinis JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) to projekto atsisakė.
Tačiau pernai kovą Lenkija pasirašė 4,75 mlrd. dolerių (4,2 mlrd. eurų) vertės sutartį dėl oro erdvės gynybos raketų „Patriot“ įsigijimo iš JAV. Šis sandoris laikomas dideliu žingsniu į priekį modernizuojant Lenkijos pajėgas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Latvijos užsienio reikalų ministre patvirtinta B. Bražė
Latvijos diplomatė Baiba Bražė penktadienį tvirta balsų dauguma Saeimos buvo patvirtinta naująja šalies užsienio reikalų ministre. ...
-
Latvijos moksleiviai turės galimybę nesimokyti rusų kaip antrosios užsienio kalbos
Latvijos Saeima ketvirtadienį per antrąjį svarstymą pritarė Švietimo įstatymo pataisoms, kurios leis moksleiviams nesimokyti rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos. ...
-
D. Trumpas: Europa turėtų suteikti Ukrainai daugiau pagalbos
Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ketvirtadienį, likus kelioms dienoms iki planuojamo Jungtinių Valstijų įstatymų leidėjų balsavimo dėl ilgai atidėlioto 61 mlrd. dolerių (57 mlrd. eurų) pagalbos paketo karo draskomai šaliai, pareišk...
-
JAV ambasada Izraelyje nurodė darbuotojams ir jų šeimoms apriboti judėjimą
Jungtinių Valstijų ambasada Izraelyje penktadienį nurodė savo darbuotojams ir jų šeimoms apriboti judėjimą po pranešimų, kad Izraelis surengė smūgį Irane. ...
-
Irano žiniasklaida atmeta galimybę, kad Iranas galėjo būti užpultas iš užsienio
Iraniečių žiniasklaida penktadienį atmetė galimybę, kad Iranas buvo užpultas iš užsienio po to, kai netoli Isfahano, esančio centrinėje šalies dalyje, pasigirdo sprogimų ir buvo numušti keli dronai. ...
-
Australija nurodė savo piliečiams, jei įmanoma, nedelsiant išvykti iš Izraelio
Australija penktadienį nurodė savo piliečiams, jei įmanoma, nedelsiant išvykti iš Izraelio, motyvuodama „didele karinių represijų ir teroristinių išpuolių grėsme“, be to, paskelbė panašų įspėjimą palestinie...
-
JAV žiniasklaida: Vašingtonas buvo iš anksto įspėtas apie Izraelio ataką prieš Iraną
Jungtinės Valstijos gavo išankstinį įspėjimą apie Izraelio smūgį Iranui, bet nepritarė šiai operacijai ir nevaidino jokio vaidmens ją vykdant, pranešė amerikiečių žiniasklaida, remdamasi pareigūnais. ...
-
Beveik 1,5 mln. eurų per tris dienas: slovakai renka pinigus Ukrainai6
Kelios Slovakijos organizacijos pradėjo lėšų rinkimo kampaniją „Amunicija Ukrainai“, per tris dienas surinkta beveik 1,5 mln. eurų. ...
-
V. Zelenskis susitiko su žydų organizacijų atstovais5
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su judėjų organizacijų atstovais ir žydų mokyklos mokiniais ir padėkojo visai žydų bendruomenei už paramą Ukrainai kovoje už laisvę. ...
-
Šveicarija nepritaria prisijungimui prie darbo grupės Rusijos oligarchų pinigams susekti2
Šveicarijos parlamentarai trečiadienį atmetė pasiūlymą, kad jų šalis prisijungtų prie Didžiojo septyneto (G-7) darbo grupės rusų oligarchų pinigams susekti ir areštuoti po Rusijos invazijos į Ukrainą. ...