JAV - istoriniai prezidento rinkimai

Antradienį JAV prasideda  prezidento rinkimai. Analitikai šiuos rinkimus jau spėjo pakrikštyti kartų mūšiu, lemsiančiu dar vieną lūžį JAV istorijoje.

"Kaubojiškos politikos pabaiga"

Lietuvoje viešėjęs Hamlino universiteto (JAV) profesorius Davidas Schultzas Lietuvos nacionaliniam transliuotojui sakė, kad JAV jau seniai nebuvo jaučiamas toks entuziazmas dėl artėjančių prezidento rinkimų.

„Prezidento rinkimuose paprastai balsuoja apie 50 proc. amerikiečių, tačiau šiuo atveju reikia pastebėti, kad Jungtinėse Valstijose žmonės po tikrai ilgo laiko itin noriai diskutuoja apie politiką ir artėjančius rinkimus.

Du trečdaliai piliečių rinkimais domisi vien todėl, kad postą pagaliau paliks George`as W. Bushas, tapęs visų pastarojo meto Jungtines Valstijas ištikusių nesėkmių – ar tai būtų problemos Irake, ar bankų krizė – sinonimu.

Iš esmės abi pusės džiaugiasi, kad artėja pokyčių metas. Demokratas Barackas Obama žodį kaita (angl. change) pavertė savo programiniu šūkiu. Tuo metu respublikonas Johnas McCainas akcentuoja permainas, laukiančias po G. W. Busho pasitraukimo, ir tikina, kad bus atsgręžta į tikrąsias respublikoniškas vertybes“, - Lietuvos nacionaliniam transliuotojui teigė D.Schultzas.

Anot jo, nepaisant rinkimų rezultatų, tiek respublikonų kandidatas supranta, kad rinkimai žymės „kaubojiškos“ G.W.Busho politikos pabaigą.

Kartų kova

Pasak D.Schultzo, JAV atėjo metas ne tik lyderių kaitai, tačiau ir kartų lūžiui, kadangi rinkimuose susidurs du skirtingus laikmečius įkūnijančios figūros.

„Mano laikais visi klausė, kur buvote ir ką veikėte, kai buvo nušautas Johnas F. Kennedy`is (JAV prezidentas J. F. Kennedy`is buvo nušautas 1963 m. – red. past.). Šiuolaikinė karta save prisimins per „Challenger“ sprogimo (1986 m. – red. past.), „Columbia žudynių“ (1999 m. – red.past.) ar Rugsėjo 11-osios (2001 m. – red.past) įvaizdžius.

Tai yra kolektyvinės atminties vaizdiniai, kurie vienija kartas. Būtent dvi tokios kartos susiduria šiuose rinkimuose. B.Obama priklauso 1960-1963 m. „J. F. Kennedy kartai“ (B. Obama yra gimęs 1961 m. – red.past.), J. McCainas – Antrojo pasaulio karo kartai (J. McCainas gimė 1936 m. – red.past.).

J. McCainas ateina iš Antrojo pasaulinio karo ir Pearl Harboro vaizdinių epochos. B. Obamos laikmetį formavo Vietnamo karas ir po jo sekusių socialinių protestų era. Matome, kad susiduria „Veteranų karta“ (angl. The Veterans – terminas, vartojamas apibūdinti žmones, gimusius prieš Antrąjį pasaulinį karą ir dalyvuvusius jo mūšiuose – red.past.) ir „X karta“ (angl. Generation X. – terminas, vartojamas apibūdinti žmones, gimusius nuo 1960 iki 1980 m. – red. past.)“, - pasakoja profesorius.

Kita vertus, pastarojo meto visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad J.McCainas praranda ir vyresnio amžiaus amerikiečių paramą. Nors B. Obamą remia tik 45 proc. 50 m. ir vyresnio amžiaus amerikiečių, palyginti su 61 proc. jam pritariančių jaunesnių nei 30 m. amžiaus respondentų, B. Obama populiarumu jau beveik susilygino su J. McCainu tarp 65 m. ir vyresnio amžiaus rinkėjų.

J. McCainas ilgą laikė tikėjosi, kad vyresnio amžiaus rinkėjų parama padės jam atsverti B. Obamą remiančio jaunimo nuošimtį, juolab kad 55 m. ir vyresni piliečiai sudaro 35 proc. visų rinkimuose galinčių dalyvauti rinkėjų skaičiaus.

Laimi gebantys išplatinti informaciją?

„Istorikai ir politologai pastebi, kad kas 30-40 metų JAV įvyksta vadinamieji „lūžiniai rinkimai“, keliantys itin didelį susidomėjimą. Jau dabar galime pastebėti, kad keičiasi įprastos tapatybės. Juk niekas netikėjo, kad Šiaurės Karolina ar Virdžinija ims balsuoti už demokratus“, - stebėjosi D. Schultzas.

„Šie rinkimai yra lūžis ir ta prasme, jog keičiasi priemonės, kuriomis rinkėjus pasiekia informacija. Franklinas D. Rooseveltas (JAV prezidentas nuo 1936 iki 1945 m – red.past.) pirmasis sėkmingai rinkimų kampanijoje panaudojo radiją, Johnas F. Kennedy`is meistriškai įžengė į televiziją, Billo Clintono kampaniją palengvino masiniam naudojimui pritaikytas fakso aparatas, o B. Obama – interneto žmogus.
Laimi juk tas, kuris geriausiai išsiaiškina, kaip rinkėją efektyviausiai pasiekia informacija, todėl negali neprisiminti, kad J. McCainas sykį yra prisipažinęs, jog gyvenime nesinaudojo elektroniniu paštu“ – apie rinkimų kampanijos specifiką pasakojo D. Schultzas.

Lems „svyruojančios“ valstijos

Profesorius pastebi, kad paskutinėmis rinkimų kampanijos dienomis daugiausia dėmesio kandidatai skyrė mėgindami į savo pusę palenkti vadinamąsias „svyruojančias“ (angl. swinging) valstijas.

JAV prezidento rinkimai nėra tiesioginiai – rinkėjai pirmiausia renka rinkikų kolegijos narius, kurie vėliau išrenka JAV prezidentą. Rinkikų kolegijų narių skaičius nustatomas proporcingai pagal valstijoje esantį rinkėjų skaičių.

Norint laimėti JAV prezidento rinkimus reikia užsitikrinti bent pusės, t.y. 270 iš 538, rinkikų paramą.

Pasak D. Shultzo, paprastai apie 40 valstijų turi aiškias preferencijas, todėl lemiamą reikšmę įgyja likusių 10-ies valstijų, kuriose bendras rinkikų skaičius siekia apie 150, balsai.

Tokia JAV rinkimų specifika lemia tai, kad visuotinis kadidatų surinktų balsų skaičius nėra toks svarbus, o reikšmę įgyja mažesnės valstijos. Jau dabar aišku, kad daugiausia gyventojų turinčios valstijos – Kalifornija (55 rinkikai), Niujorkas (31 rinkikas) ir Teksasas (34 rinkikai) – rinkimuose iš esmės nieko nelems, kadangi yra aiškiai pro-demokratiškos (Kalifornija ir Niujorkas) arba pro-respublikoniškos (Teksasas).
Apklausų duomenimis, atkakliausia kova virs Floridoje (27 rinkikai), Indianoje (11 rinkikų), Misuryje (11 rinkikų), Šiaurės Karolinoje (15 rinkikų), Nevadoje (5 rinkikai) bei Ohajuje (20 rinkikų).

„JAV prezidento rinkimai nėra įprasti. Visas rinkiminis vajus trunka beveik metus, o jam išleidžiami milijonai dolerių. Pirminių rinkimų metu Demokratų ir Respublikonų partijos išsirenka savo kandidatą, kuriam oficialiai pasiūloma tapti partijos kandidatu JAV prezidento rinkimuose.

Be to, prezidentą renkant netiesiogiai, nutinka ir taip, kad daugiausia rinkėjų balsų surinkęs kandidatas pralaimi rinkimus rinkėjų balsus konvertavus į rinkikų kolegijos narių skaičių“, - pasakojo D. Schultzas.

Anot jo, žmones tai verčia stebėtis, kadangi toks procesas atrodo iš esmės nedemokratiškas.