- Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vladimirui Putinui iš Rusijos išsiuntus beveik 800 JAV diplomatinės tarnybos darbuotojų, Rusija nebegali tikėtis karšto romano su JAV, tačiau vargiai tikėtinas ir didesnis konfliktas. Taip LRT.lt sako politologė Rima Urbonaitė. Politologas Ramūnas Vilpišauskas, savo ruožtu, sako, kad taip pasielgęs V. Putinas dar pasiliko sau atvirą durų plyšį bendravimui su Donaldu Trumpu.
Rusijos prezidentas V. Putinas sekmadienį pareiškė, kad 775 žmonės, dirbantys JAV diplomatinėse atstovybėse šioje šalyje, nebegalės toliau dirbti. Jis taip pat perspėjo, kad Maskvos ir Vašingtono ryšiai ilgam pablogės, JAV Kongresui pritarus naujoms sankcijoms Kremliaus atžvilgiu.
Maskvos reikalavimu, Vašingtonas iki rugsėjo 1-osios savo diplomatinių atstovybių darbuotojų skaičių sumažintų iki 455 žmonių. Jų turėtų likti tiek pat, kiek JAV dirba Rusijos diplomatinio korpuso darbuotojų ir jų pagalbininkų.
Kasa naują karo kirvį?
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė R. Urbonaitė sako, kad dabartinėmis aplinkybėmis Rusijai, panašu, nelieka nieko kito, kaip grįžti į konfrontaciją su JAV, o viduje toliau vystyti JAV kaip pagrindinio priešo koncepciją.
„Jau seniai sakiau, kad veikiausiai ši koncepcija neišnyks, nes rusams reikia to priešo, o geresnio priešo nei JAV nesugalvosi. Taigi, manau, retorinio pasikandžiojimo dar tikrai bus, galime matyti pasibadymą Jungtinių Tautų Saugomo Taryboje, ką dažnai ir matome. Klausimas, kaip klostysis santykiai dėl situacijos Sirijoje, jei JAV imsis kažkokių naujų iniciatyvų.
Dabartinėmis aplinkybėmis Rusijai, panašu, nelieka nieko kito, kaip grįžti į konfrontaciją su JAV, o viduje toliau vystyti JAV kaip pagrindinio priešo koncepciją.
Taigi tai bus grįžimas į priešpriešą, nuolatinį to eskalavimą, bet ar tai išaugs į kažkokius rimtesnius susidūrimus, abejoju, vargu ar kažko daugiau nei retorinių pasikandžiojimų rusai gali imtis“, – kalba R. Urbonaitė.
Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorius politologas R. Vilpišauskas sako, kad, nors tokiu žingsniu Rusija tariasi parodžiusi esanti lygiavertė galia JAV, tačiau pasiliko galimybę palaikyti santykius su D. Trumpu.
„Sutinku su tais, kurie sako, kad kažkaip Rusijos prezidentui sureaguoti į Kongrese priimtą sprendimą dėl sankcijų sugriežtinimą reikėjo. Visų pirma todėl, kad parodytų savo šalies gyventojams, jog Rusija yra lygiavertė galia JAV. Kita vertus, stengiamasi visiškai neuždaryti durų galimam bendradarbiavimui su JAV prezidentu, nes JAV prezidento nuostatos, kaip toliau turėtų plėtotis šių šalių santykiai ir būti sprendžiamos problemos kituose pasaulio regionuose, nėra iki galo aiškios. Kol kas apie radikalų santykių pablogėjimą būtų ankstyva kalbėti.
Tačiau nemažai žmonių pozicijose, susijusiose su santykių su Rusija, Ukrainos, užsienio politikos reikalais Trumpo administracijoje pasižymi griežtu požiūriu Rusijos atžvilgiu. Spėčiau, kad Rusijos interesas galėtų būti atskirti JAV prezidentą, bendrauti su juo tiesiogiai ar per šeimos narius ir mėginti mažinti pareigūnų, atsakingų už šio regiono reiklų kuravimą, įtaką užsienio JAV politikai“, – sako R. Vilpišauskas.
Viltys dužo rekordiškai greitai
Pasak R. Urbonaitės, toks posūkis JAV ir Rusijos santykiuose – nieko naujo: ne viena administracija turėjo iliuzijų pagerinti šalių santykius, kurios buvo bevaisės.
„Šį kartą tai, panašu, įvyko greitai. Tiesa, viešojoje retorikoje visi turbūt pasakys, kad tuos santykius reikėtų kažkaip normalizuoti, tačiau šios dvi valstybės nei pasiruošusios draugystei, nei ji yra įmanoma.
Tai, kas vyksta Baltijos valstybėse, rodo, kad situacija eina mums naudinga linkme, mes tikrai galime sakyti, kad saugumo lygis jautriame saugumo prasme regione didėja, ir Rusija tikrai nėra patenkinta tuo, kas vyksta. Taigi jokio čia puikaus klestinčio romano tikrai nebus, šiandien tam prielaidų tiesiog nėra“, – teigia politologė.
Tačiau R. Vilpišauskas neatmeta galimybės, kad V. Putino viltys susitarti su D. Trumpu dar nedužo į šipulius.
„Prisimenant prezidento rinkimų kampaniją, Rusijos vadovo reakciją į ją ir rinkimų rezultatus, gana aiškiai matėsi, kad jo preferencija buvo D. Trumpo pergalė. Tačiau kol kas anksti kalbėti, ar jo viltys dėl galimų susitarimų su D. Trumpu pasiteisino ar ne, nes kol kas nėra iki galo aišku, ko siekia ir kokiomis nuostatomis vadovaujasi D. Trumpas, spręsdamas JAV užsienio politikos klausimus. Jo pozicija yra sunkiai prognozuojama, tai matėme ne kartą.
Tiesa, kol kas, kalbant ne apie retoriką, o konkrečius veiksmus, JAV karinių pajėgų dislokavimas mūsų regione ir išlaidos gynybai, susijusios su NATO reikalais, rodo gana didelį dėmesį šio regiono klausimams. Kaip ir pats D. Trumpas sakė Varšuvoje, svarbu vertinti veiksmus, o ne žodžius“, – sako jis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
NATO neketina išplėsti branduolinio ginklo dislokavimo į kitas šalis
NATO, pasak generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo, neketina kitose šalyse narėse dislokuoti branduolinių ginklų. ...
-
„Reuters“: JAV ruošia 1 mlrd. JAV dolerių ginklų paketą Ukrainai
Du oficialūs JAV asmenys naujienų agentūrai „Reuters“ antradienį pasakė, kad Jungtinės Valstijos ruošia 1 mlrd. JAV dolerių karinės pagalbos Ukrainai paketą – pirmąjį, kuris bus parengtas pagal kol kas dar nepasirašyt...
-
J. Borrellis: Europa turi būti pasirengusi padėti Ukrainai ilgą laiką
Europa turi būti pasirengusi padėti Ukrainai šiame išsekinimo kare, net ir ilgą laiką. ...
-
G. Thunberg Švedijoje pateikti kaltinimai dėl pilietinio nepaklusnumo per protesto akciją
Švedijos prokuratūra pateikė kaltinimus klimato aktyvistei Gretai Thunberg dėl pilietinio nepaklusnumo ir policijos nurodymų nevykdymo per protesto akciją prie parlamento Stokholme kovo mėnesį. ...
-
J. Milei paskelbė apie pirmąjį per 16 metų Argentinos biudžeto perteklių
Mažinti Argentinos išlaidavimą užsibrėžęs naujasis prezidentas Javieras Milei pirmąjį nuo 2008 metų ketvirčio biudžeto perteklių pavadino „istoriniu pasiekimu“. ...
-
D. Tuskas nori A. Dudos komentaro apie tai, kad Lenkija pasirengusi priimti branduolinius ginklus2
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareikalavo, kad prezidentas Andrzejus Duda pateiktų daugiau detalių apie savo pareiškimą, kad Lenkija pasirengusi priimti branduolinius ginklus. ...
-
Slepia pinigus ir parodo per internetą: ei, traukitės iš kelio
Pinigų slapstymas ir jų ieškančių žmonių filmavimas nėra naujas dalykas. Tačiau pastaruoju metu Nyderlanduose pridygo daug tokių veikėjų. Jie tapo tokie populiarūs, kad dabar jau stengiasi patys viešai nesifilmuoti, nes bijo, kad pini...
-
R. Sunakas: JK didins išlaidas gynybai pasaulio grėsmių akivaizdoje
Jungtinė Karalystė palaipsniui didins savo išlaidas gynybai iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2030 metais, antradienį per vizitą Lenkijoje paskelbė britų ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas). ...
-
Rusija atšaukė gegužės 9-osios eiseną Maskvoje: baiminasi dėl saugumo7
Rusija dėl didėjančio susirūpinimo dėl saugumo antrus metus iš eilės atšaukia populiarią eiseną Maskvoje, skirtą Antrojo pasaulinio karo aukoms atminti, antradienį pranešė pareigūnai. ...
-
Azerbaidžanas: taikos susitarimas su Armėnija yra arčiau nei bet kada anksčiau
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas (Ilchamas Alijevas) antradienį pareiškė, kad jo šalis ir Armėnija yra arti taikos susitarimo, kuriuo siekiama užbaigti dešimtmečius besitęsiantį teritorinį ginčą, sukėlusį karus, pasir...