JAV ir Kubos santykių labirintai vedė per Kanadą ir Vatikaną

JAV ir Kubos santykių normalizavimo procesas buvo slapta pradėtas 2013 metų pavasarį Kanadoje ir paspartėjo asmeniškai įsikišus popiežiui Pranciškus, o jį vainikavo trečiadienį paskelbtas Vašingtono ir Havanos pranešimas.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) praeitais metais leido savo administracijai pradėti parengiamąsias diskusijas su Kubos pareigūnais, bet norėjo, kad tos derybos vyktų į šiaurę nuo JAV sienos, toliau nuo akylų Vašingtono žiniasklaidos akių.

Iki 2013-ųjų birželio Kanadoje buvo surengtos tiesioginės derybos dėl JAV santykių normalizavimo su komunistų vadovaujama sala, o vėliau tarp abiejų šalių įvyko „virtinė diskusijų“, sakė vienas aukšto rango JAV administracijos pareigūnas.

Per maždaug pusantrų metų vykusį procesą abi pusės išnaudojo „daugelį“ ryšių kanalų, įskaitant JAV interesų sektorių Havanoje ir Kubos interesų sektorių Vašingtone, taip pat abiejų šalių misijas prie Jungtinių Tautų (JT).

Itin svarbiu katalizatoriumi reikšmingesnėms diskusijoms tapo šių metų vasaros pradžioje išsiųstas, anot pareigūno, „labai retas“ popiežiaus kreipimasis į B.Obamą ir Kubos prezidentą Raulį Castro (Raulį Kastrą).

Vatikano pranešime sakoma, kad Pranciškus savo laiškuose abiem lyderiams „paragino juos išspręsti humanitarinius klausimus, rūpimus abiem šalims, įskaitant kai kurių kalinių padėtį, kad būtų inicijuota nauja fazė santykiuose tarp abiejų šalių“.

Iki spalio abiejų šalių atstovai patogiai įsikūrė Vatikane, kur Šventasis Sostas „suteikė savo gerus biurus, skatindamas konstruktyvų dialogą dėl delikačių klausimų“, nurodė Vatikanas.

Ši nauja aplinka padėjo rasti „sprendinius, priimtinus abiem šalims“, pridūrė Vatikanas, kuris buvo vienintelė išorinė vyriausybė, dalyvavusi tose diskusijose.

ES: istorinis lūžio taškas

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį sveikino JAV ir Kubos susitarimą po daugiau kaip 50 metų atkurti diplomatinius santykius ir pavadino šį susitarimą „istoriniu lūžio tašku“.

Šis susitarimas reiškia „dialogo pergalę prieš konfrontaciją“, sakė ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini), kuri pridūrė, kad ES taip pat viliasi galiausiai turėti galimybę „plėsti santykius su visomis Kubos visuomenės dalimis“.

„Šiandien pradėjo griūti dar viena siena“, – sakė F.Mogherini, kuri pridūrė, kad Kubos pozicija skatina optimizmą „dėl realaus pokyčio“.

ES ir Kuba derybas dėl santykių normalizavimo pradėjo šiemet. Santykiai buvo sustabdyti 2003 metais, kai Havana įkalino 75 disidentus, tiesiogiai reaguodama į raginimus dėl liberalizavimo ir didesnės pagarbos žmogaus teisėms.

Buvo surengti jau du derybų ratai, bet anksčiau šį mėnesį Kuba sustabdė planuotą trečią ratą, kurio metu būtų buvę sprendžiami opūs teisių klausimai.

Kuba yra vienintelė vienpartinė, komunistų valdoma valstybė Amerikos regione, apimančiame Šiaurės Ameriką, Pietų Ameriką, Karibų jūros salas ir Grenlandiją. Be to, Kuba yra vienintelė Lotynų Amerikoje šalis, nepalaikanti politinio dialogo su ES.

ES savo prieigą dėl Kubos grindžia 1996 metų „bendros pozicijos“ dokumentu, kuriame sakoma, kad ekonominis bendradarbiavimas turi vykti drauge su pažanga pliuralistinės demokratijos ir pagarbos žmogaus teisėms link.

Pasak F.Mogherini, ES tas derybas vykdė vildamasi nustatyti gaires „glaudesniam angažavimuisi remiant Kuboje vykstančius reformą ir modernizacijos procesą“.

„Žmogaus teisės lieka ES politikos Kubos atžvilgiu centre, – sakė ji. – ES siekia plėsti santykius su visomis Kubos visuomenės dalimis, skatindama ekonominę ir socialinę pažangą, dinamišką dialogą ir stipresnę pagarbą pagrindinėms teisėms“.

Neatmeta galimybės B. Obamai apsilankyti Kuboje

Baltieji rūmai trečiadienį atvėrė duris prezidento Baracko Obamos vizitui Kuboje.

„Tikrai neatmesčiau prezidento vizito (galimybės)“, – sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorius Joshas Earnestas (Džošas Ernestas).

Tačiau jis pridūrė: „Šiuo metu darbotvarkėje nieko nėra“.

Kritiškai svarbus popiežiaus palaikymas

Šią sėkmę nemaža dalimi lėmė Argentinoje gimusio Pranciškaus pastangos. Pirmasis iš Lotynų Amerikos kilęs popiežius savo laiškais Vašingtonui suteikė „didesnę paskatą ir postūmį mums judėti į priekį“, pažymėjo JAV pareigūnas.

„Popiežiaus Pranciškaus palaikymas ir Vatikano palaikymas buvo mums svarbus, žinant, kokią pagarbą Amerikos ir Kubos žmonės jaučia Katalikų Bažnyčiai, – pareigūnas sakė žurnalistams. – Prezidentas Obama nepaprastai gerbia popiežių Pranciškų, o jo asmeninis įsitraukimas buvo svarbus.“

Vatikano diplomatijos sėkmė buvo ne atsitiktinė, o jau seniai Šventojo Sosto ir Kubos Katalikų Bažnyčios vykdomų tarpininkavimo pastangų rezultatas pastaruoju metu vykusiame tos salos demokratizacijos procese.

Prieš kelis dešimtmečius 1962-asiasiais, kilus Kubos raketų krizei, tuometis popiežius Jonas XXIII įsikišo, mėgindamas atitraukti Vašingtoną, Kubą ir ją rėmusią Sovietų Sąjungą nuo branduolinio karo slenksčio.

Pastaraisiais metais Bažnyčia laipsniškai stiprino ryšius su Kubos režimu, nors tuo pat metu palaikė demokratinę opoziciją.

Vatikano atstovai reikalavo, kad būtų paleisti vyriausybės oponentai, tačiau nepalaikė griežtesnės pozicijos, deklaruojamos prieš Havanos režimą nusistačiusių aktyvistų, kurių daugelis yra susitelkę Floridos valstijos mieste Majamyje.

Popiežius Jonas Paulius II apsilankė Kuboje 1998 metais, o jo įpėdinis Benediktas XVI tai padarė 2012-aisiais. Oponuodami Havanos režimui, abu jie laikėsi pragmatiško požiūrio ir niekada neatsisakydavo dialogo su komunistine valdžia.

Abu pontifikai niekada neprašė pakeisti režimo, tik ragino vykdyti laipsniškus pokyčius.

Popiežius Pranciškus planuoja aplankyti Jungtines Valstijas ateinančių metų rugsėjį.

Kanados premjeras Stephenas Harperis (Stivenas Harperis) atsisakė atskleisti detalių apie slapta vykusias derybas, bet pripažino, kad to proceso pirminio etapo perkėlimas į jo šalį padėjo derybininkams išvengti žiniasklaidos dėmesio.

„Kanadai buvo malonu priimti aukštus pareigūnus iš Jungtinių Valstijų ir Kubos – tai jiems suteikė diskretumo, reikalingo vesti šias svarbias derybas“, – pažymėjo S.Harperis.