JAV į kitas pasaulio šalis eksportuoja nutukimą

Tikėtina, kad dėl tokių veiksmų gali būti pakirstos ir pastangos kovoti su nutukimo epidemija. Jei ši problema nebus sprendžiama, spartus nutukimo lygio augimas gali niekais paversti didelę pažangą, padarytą visame pasaulyje pastaraisiais dešimtmečiais sveikatos ir tikėtinos gyvenimo trukmės srityje. Savo maisto kultūrą primesdamos tokioms šalims kaip Meksika ir Kanada, Jungtinės Valstijos problemą tik pagilina, portale project-syndicate.org teigia garsus ekonomistas Kenethas Rogoffas.

Vienas iš šiuolaikinio globalinio kapitalizmo paradoksų yra tai, kad daugiau kaip 800 mln. žmonių pasaulyje neturi pakankamai maisto, o apie 700 mln. žmonių (įskaitant 100 mln. vaikų) yra nutukę. Žinoma, šie veiksniai nebūtinai yra tiesiogiai susiję. Bado problema pasaulyje daugiausiai kyla tose šalyse, kurios kenčia nuo vidaus konfliktų ar sisteminės valdžios krizės.

Nutukimo epidemija paplitusi daug plačiau – su šia problema susidūrė tiek išsivysčiusios šalys, tiek dauguma besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių. Nors egzistuoja tam tikras ryšys tarp nutukimo ir skurdo konkrečiose šalyse, pažymėtina, kad nutukimo lygis turtingose šalyse, tokiose kaip Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė ir Kanada, yra tarp didžiausių pasaulyje.

Neseniai JAV ligų kontrolės centras apskaičiavo, kad net 40 proc. amerikiečių yra nutukę, įskaitant 20,6 proc. paauglių (12–19 metų amžiaus gyventojų). Centro duomenimis, šiandien vidutinis amerikietės svoris yra didesnis nei buvo vidutinis amerikiečio svoris 1960 m. (75 kilogramai).

1960 m. vidutinis amerikietės svoris buvo 64 kilogramai, o vidutinis amerikiečio svoris šiandien yra 88 kilogramai. (Per tą patį laikotarpį vidutinis amerikiečių ūgis išaugo vos 2,5 centimetro.) Ta pati dinamika fiksuojama visame pasaulyje – nutukimo lygis sparčiai auga Europoje, Lotynų Amerikoje ir net Kinijoje.

Nors ilgalaikį poveikį sveikatai įvertinti sunku, turima daug duomenų, kad nutukimas labai prisideda prie tokių sveikatos problemų, kaip antrojo tipo cukrinis diabetas, infarktas ir tam tikrų tipų vėžiniai susirgimai, lygio augimo. Sveikatos priežiūros išlaidos yra stulbinamos – apskaičiuota, kad vien JAV jos sieks beveik 200 mlrd. JAV dol. per metus. O atsižvelgiant į augantį vaikų nutukimo lygį visame pasaulyje ir atitinkamai būsimas suaugusiųjų sveikatos problemas, tos išlaidos greičiausiai smarkiai išaugs.

Nutukimo priežastys yra įvairios ir sudėtingos. Tačiau turima vis daugiau duomenų, kad pagrindinė problemos priežastis – perdirbto maisto populiarėjimas ir apskritai sėslus gyvenimo būdas. Besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse dar vienas svarbus veiksnys yra sparti urbanizacija ir noras pamėgdžioti vakarietišką gyvenimo būdą.

Daugelis vyriausybių ėmėsi iniciatyvų gerinti gyventojų mitybos įpročius. Deja, tas pastangas niekais verčia sektoriaus reklaminės kampanijos, taip pat JAV prekybos lobistų pastangos perdirbtą ir greitąjį maistą piršti kitoms pasaulio šalims.

Tenka pripažinti, kad po to, kai 1993 m. buvo pasirašytas Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos susitarimas (NAFTA), Meksikos suaugusiųjų nutukimo lygis smarkiai išaugo. Nors esama daug įvairių priežasčių, svarbūs veiksniai yra tiesioginės investicijos į perdirbto maisto pramonę po NAFTA pasirašymo ir smarkiai išaugusi reklama.

Meksikoje saldžiųjų gėrimų suvartojimas 1993–2014 m. išaugo beveik tris kartus; paklausa sumažėjo nedaug net ir po to, kai saldieji gėrimai buvo papildomai apmokestinti. Kita NAFTA partnerė Kanada irgi susiduria su nutukimo problemos augimu, iš dalies dėl to, kad importas iš JAV lėmė didelį fruktozės kainų kritimą.

Apmaudu, kad valstybinės reguliavimo institucijos neskuba kovoti su šiomis tendencijomis, pavyzdžiui, padėti gerinti visuomenės mitybos įpročius. Be to, per daug ilgai valdžios institucijų kovos su nutukimu kampanijos buvo sutelktos į mechanišką suvartojamų kalorijų kiekio reguliavimą, neatsižvelgiant į tai, kad skirtingas maistas labai skirtingai veikia apetitą.

Skeptikai tvirtina, kad mitybos rekomendacijos nuolat keičiasi – tai, kas vienais metais buvo vertinamas kaip abejotinos vertės skanėstas, kitais metais tampa ypač vertingu maistu, ir atvirkščiai. Nors čia yra tiesos, pastaraisiais dešimtmečiais mitybos tyrimų srityje padaryta didelė pažanga.

Be visuomenės švietimo iniciatyvų vyriausybės turi ir kitų priemonių daryti įtaką žmonių mitybos įpročiams. Jos gali ir turėtų apriboti vaikams skirtą reklamą, kaip jau padaryta Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir keliose kitose šalyse; nutukimas ankstyvame amžiuje gali sukelti problemų visam gyvenimui. Be to, straipsnio autorius su kolegomis pasiūlė apmokestinti perdirbtą maistą, panašiai kaip tabaką. Įvedus mokestį gautomis lėšomis galėtų būti subsidijuojamos sveikesnės alternatyvos.

Greičiausiai nėra pagrindo tikėtis, kad dabartinė JAV administracija ims rengti kokią nors kovos su nutukimu strategiją, nes ji šiuo metu įnikusi į B. Obamos politikos demontavimą. Tačiau tai dar viena priežastis, kodėl naujus susitarimus su JAV sudarančios šalys (pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė po „Brexit“ arba Kanada) turėtų atidžiai išnagrinėti bet kokias sudaromų susitarimų sąlygas, kurios gali suvaržyti jų pastangas kovoti su nutukimu.