JAV atsisako nustatyti rinkimų Ukrainos rytiniuose regionuose terminą

Anksčiau šio aukšto rango Vašingtono pareigūnės pareiškimo Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Marcas Ayrault (Žanas Markas Airo) kovo mėnesį sakė, kad rinkimai Ukrainos separatistiniuose rytiniuose regionuose turėtų būti surengti iki birželio pabaigos.

Per dvejus metus neramumų šioje šalyje žuvo maždaug 9 200 žmonių.

Ukrainos partnerės Vokietija ir Prancūzija laiko rinkimus rytiniuose regionuose viena iš galimybių užbaigti kruviniausią Europos konfliktą nuo Balkanų karo dešimtajame dešimtmetyje.

Vienas Ukrainos įstatymų leidėjas pirmadienį po susitikimo su V.Nuland sakė, kad rinkimų organizavimą iki liepos mėnesio ji laiko viena iš sąlygų, kurių reikia, norint pratęsti Rusijai įvestas sankcijas už įtariamą dalyvavimą šiame kare.

Provakarietiška Kijevo vyriausybė tokį terminą laiko nerealiu dėl nesiliaujančio smurto ir sukilėlių vadovybės atsisakymo surengti balsavimą pagal Ukrainos įstatymus, kurie reikalauja užsienio stebėtojų dalyvavimo.

Tačiau po susitikimo su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka V.Nuland sakė, kad „mes negalime nustatyti griežtos datos, kada rinkimai turi įvykti“.

Ji pabrėžė, kad 2015 metų vasarį Minske pasirašytas trapus taikos susitarimas įpareigoja sukilėlius į karštus taškus įsileisti stebėtojus iš Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), nors sukilėliai to nedaro.

V.Nuland pridūrė, kad finansinė pagalba šiai buvusiai sovietinei respublikai priklausys nuo Kijevo sugebėjimo pažaboti korupciją ir taupymo priemonių, kurios numatytos TVF finansinės pagalbos pakete, įvedimo, o ne nuo pažangos, kurią vyriausybė pasieks įgyvendindama Minsko susitarime numatytus reikalavimus.

Vis tik V.Nuland pripažino, kad kol kas dar nepriimtas sprendimas dėl Kijevo prašymo šalyje dislokuoti tarptautines policijos pajėgos, kurios galėtų stebėti konflikto regioną ir akytą Ukrainos rytinę sieną su Rusija sukilėlių kontroliuojamoje dalyje.

Kijevas ir jo sąjungininkės Vakaruose kaltina Rusiją separatistų rėmimu savo kariais ir sunkiąja ginkluote per rytinę Ukrainos sieną. Šiuos kaltinimus Maskva neigia.

„Mes turime ESBO (specialią stebėjimo misiją), kuriai neleidžiama atlikti visų savo pareigų; taip pat kyla klausimų, ar mums reikės ją stiprinti, bet jokių sprendimų dar nepriimta“, – sakė ji.