- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Japonijoje antradienį po dvejus metus trukusio visų atominių reaktorių uždarymo energijos stokojančioje šalyje, kurį išprovokavo visuomenės nuogąstavimas po 2011 metų Fukušimos branduolinės krizės, vėl pradedama eksploatuoti atominė energija.
Bendrovė „Kyushu Electric Power“ 10 val. 30 min. vietos (4 val. 30 min. Lietuvos) laiku įjungė vieną reaktorių Sendajaus jėgainėje, esančioje Kiūšiū saloje, už maždaug 1 tūkst. km į pietvakarius nuo Tokijo.
Prieš 31 metus pastatytas reaktorius vėl pradėjo veikti pagal griežtesnes taisykles, nustatytas po Fukušimos elektrinės katastrofos - didžiausio tokio pobūdžio incidento per beveik tris pastaruosius dešimtmečius.
Planuojama, kad jis visą galią išvystys iki antradienio 23 val. vietos (17 val. Lietuvos) laiku, o elektros gamyba bus pradėta iki penktadienio.
Komerciniu režimu jėgainė turėtų pradėti veikti nuo ateinančio mėnesio pradžios, sakė bendrovės atstovas.
Šis reaktorius buvo iš naujo įjungtas praėjus daugiau negu ketveriems metams po to, kai žemės drebėjimo sukeltas cunamis sugadino Fukušimos elektrinės reaktorių aušinimo sistemas ir sukėlė jų aktyviosios masės išsilydymą. Dėl tos avarijos buvo išjungti visi Japonijos reaktoriai ir prasidėjo įtempti debatai dėl tolesnio atominės energetikos naudojimo.
Per Fukušimos elektrinės katastrofą radioaktyvūs teršalai pasklido didelėje teritorijoje, o dešimtys tūkstančių žmonių buvo priversti palikti savo namus. Daugelis jų ten tikriausiai niekada nebegrįš.
Nuniokotos Fukušimos jėgainės uždarymas veikiausiai tęsis dešimtmečius, o iki šiol išmokėtų kompensacijų suma, neskaitant išlaidų avarijos vietos išvalymui, yra didesnė negu 57 mlrd. JAV dolerių (52 mlrd. eurų).
Nusistatymas prieš branduolinę energetiką Japonijoje tebėra didelis, o televizijos reportažuose matėsi protestuotojai, besigrumiantys su policija prie Sendajaus jėgainės, esančios pietinės Kiūšiū salos pietvakariniame pakraštyje.
Vietos žiniasklaida nurodė, kad ten susirinko apie 200 protestuotojų, tarp jų buvęs premjeras Naoto Kanas (Naotas Kanas), tapęs iškiliu aktyvistu, pasisakančiu prieš branduolinę energetiką.
Išteklių neturtinga Japonija, kurioje atominių jėgainių tiekiama energija anksčiau sudarė ketvirtadalį visos pagaminamos šalyje, buvo laikinai vėl įjungusi du reaktorius, kad patenkintų savo poreikius. Tačiau jie abu buvo vėl išjungti 2013 metų rugsėjį, todėl Japonija apie dvejus metus vertėsi be branduolinės energetikos.
Saugumas – svarbiausia
Japonija įvedė naujas griežtesnes branduolinių jėgainių saugumo taisykles, kad išvengtų Fukušimos avarijos pasikartojimo. Elektrinėse turėjo būti įrengtos papildomos atsarginės sistemos, o kai kuriose vietos – aukštesni cunamių bangolaužiai.
„Svarbu iš naujo įjungti reaktorius vieną po kito, vertinant iš energetikos saugumo, ekonomikos ir priemonių prieš klimato šiltėjimą perspektyvos, bet saugumas visuomet svarbiausia“, – pramonės ministras Yoichi Miyazawa (Joičis Mijadzava) sakė žurnalistams.
Jis pridūrė, kad jeigu įvyktų nauja branduolinė avarija, vyriausybė „elgtųsi atsakingai“.
Sugriežtintos saugumo priemonės yra svarbiausias elementas premjero Shinzo Abe (Šindzo Abės) pastangose iš naujo įjungti dalį iš maždaug 50 Japonijoje esančių atominių reaktorių. Tokijas planuoja, kad iki 2030 metų branduolinės jėgainės turėtų patenkinti apie 22 proc. Japonijos energijos poreikių.
Energetikos bendrovės taip pat nekantrauja iš naujo paleisti daugiau reaktorių, nes sumažėjusius elektros gamybos pajėgumus tenka kompensuoti šiluminėms elektrinėms, deginančioms brangų iškastinį kurą.
Išjungus šalies reaktorius po Fukušimos katastrofos elektros energijos savikaina Japonijoje smarkiai padidėjo, todėl šalies prekybos balansas kelerius metus iš eilės buvo neigiamas.
Padidėjusios išlaidos dar skaudžiau smogė dėl staigaus jenos nuvertėjimo, pabranginusio importuojamus energetikos išteklius, už kuriuos atsiskaitoma kitomis valiutomis, ypač JAV doleriais.
Pareigūnai yra pripažinę saugiais kelis kitus reaktorius, bet daugelis vietos bendruomenių griežtai protestuoja prieš jų pakartotinį paleidimą.
Tokijuje įsikūrusio Seikėjaus universiteto profesorius emeritas Takashi Kato (Takašis Katas) kritikavo dėl Sendajaus elektrinės reaktoriaus pakartotinio įjungimo antradienį, sakydamas, kad Sh.Abe glaudūs ryšiai su verslo pasauliu nusveria susirūpinimą dėl saugumo.
„Abe nesiklauso žmonių balso – jis veikia, kad turėtų leidimą veikti savo nuožiūra, – skundėsi T.Kato. – Būtent stambusis verslas, o ne visuomenė reikalauja stabilaus energijos tiekimo, iš naujo įjungiant atominius reaktorius.“
Už energetikos saugumą atsakingi pareigūnai pabrėžė, kad iš naujo įjungiamiems reaktoriams bus taikomos daug griežtesnės saugumo taisyklės, lyginant su galiojusiomis iki Fukušimos avarijos, kuri buvo didžiausia nuo Černobylio elektrinės katastrofos 1986 metais.
„Katastrofa, panaši į (bendrovės) „Tokyo Electric Power“ Fukušimos 1-osios atominės elektrinės, nebeįvyks“, nustačius naujausias taisykles, Branduolinės energetikos priežiūros valdybos pirmininkas Shunichi Tanaka (Šuničis Tanaka) sakė duodamas interviu, kurį laikraštis „Nikkei“ paskelbė praeitą savaitgalį.
Tačiau Sh.Tanaka pripažino, kad „nėra tokio dalyko kaip absoliutus saugumas“ ir kad Japonijos žmonės išlieka skeptiškai nusiteikę dėl Fukušimos avarijos palikimo.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lenkija teigia iki šiol suteikusi Ukrainai karinės pagalbos už 8,4 mlrd. eurų
Lenkija, vyriausybės duomenimis, per pirmuosius dvejus metus nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios kaimyninei šaliai suteikė karinės paramos už 8,4 mlrd. eurų. ...
-
Vokietijos parlamentas nusprendė birželio 15 dieną paskelbti Veteranų diena
Vokietijos parlamentas balsavo už tai, kad birželio 15 dieną kasmet būtų minima nacionalinė Veteranų diena, o didžioji dauguma įstatymų leidėjų šiam pasiūlymui pritarė. ...
-
R. Sikorskis ukrainietiškai patikino Kremlių, kad Lvivas priklauso Ukrainai
Lenkija neturi jokių teritorinių pretenzijų Ukrainai, nors Rusijos propaganda teigia priešingai, kad sukiršintų dvi tautas. Bet Kremliui nepavyks to padaryti. ...
-
Įkalintos Baltarusijos opozicijos veikėjos šeima apie ją negirdėjo daugiau kaip 400 dienų
Įkalintos Baltarusijos opozicijos veikėjos Maryjos Kalesnikavos šeima trečiadienį, per aktyvistės 42-ąjį gimtadienį, pranešė, kad praėjo jau 434 dienos, kai jos artimieji negavo jokios žinios apie ją. ...
-
Derybos su Rusija dėl Krymo – neįmanomos
Negali būti jokių derybų su Rusija dėl Krymo, todėl Ukraina tęsia darbą Krymo platformoje, kad laikinosios pusiasalio okupacijos klausimas nedingtų iš tarptautinės bendruomenės radaro, savo išskirtiniuose komentaruose naujienų agentūr...
-
Rusija taikysis į potencialius NATO branduolinius ginklus Lenkijoje
Jei Lenkijoje bus dislokuoti NATO branduoliniai ginklai, jie taps svarbiausiais Rusijos taikiniais, sakė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas. ...
-
Pranešama, kad Izraelio puolimas Rafoje prasidės nuo civilių evakuacijos
Gręsianti Izraelio karinė operacija paskutinėje likusioje „Hamas“ tvirtovėje Gazoje – Rafos mieste prasidės nuo civilių evakuacijos, kuri gali užtrukti iki penkių savaičių, ketvirtadienį pranešė Izraelio radijo stotis &bdqu...
-
R. Sikorskis: Rusijos ataka prieš bet kurią NATO šalį neišvengiamai baigtųsi jos pralaimėjimu2
Rusijos ataka prieš bet kurią NATO šalį neišvengiamai baigtųsi jos pralaimėjimu. ...
-
Pareigūnas: Rusija raketnešių stygių jūrose kompensuoja mobiliosiomis platformomis Kryme
Rusija raketnešių stygių Azovo ir Juodojoje jūrose kompensuoja mobiliosiomis platformomis Kryme. ...
-
Lenkų generalinis prokuroras: PiS valdžia prieš šimtus žmonių naudojo šnipinėjimo programą
Lenkijos generalinis prokuroras trečiadienį parlamentui pranešė, kad valdant ankstesnei partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) vyriausybei prieš šimtus žmonių, įskaitant išrinktus pareigūnus, buvo naudojama galing...