Įžūli CŽV operacija Vokietijoje sukėlė pasipiktinimo bangą

Skandalas dėl slaptos JAV žvalgybos veiklos Vokietijoje gali apkartinti Vašingtono ir Berlyno partnerystę.

Slapta pašalinimo operacija

JAV žurnalas "Vanity Fair" rašo, kad Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV), į pagalbą pasitelkusi skandalais pagarsėjusią saugumo bendrovę "Blackwater", po Rugsėjo 11-osios išpuolių Hamburge ketino nužudyti iš Sirijos kilusį Vokietijos pilietį Mamouną Darkazanlį. Agentai kelias savaites sekė vyrą Vokietijos uostamiestyje, bet žmogžudystės neįvykdė. Apie šią operaciją nežinojo nei eiliniai JAV žvalgybos pareigūnai, nei Vokietijos valdžia.

CŽV keletą metų stebėjo M.Darkazanlį ir laikė jį islamistu, priklausančiu Mohamedo Attos Hamburgo teroristų grupuotei, kuri 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykdė išpuolius Vašingtone ir Niujorke.

JAV slaptosioms tarnyboms labai nepatiko tai, kad Vokietijos kolegos į šį asmenį žiūri pro pirštus. Dar prieš 2001 m. rugsėjo 11-ąją jis Vokietijos vidaus žvalgybos tarnybos akiratyje atsidūrė dėl įtarimų ryšiais su tarptautiniais teroristais. M.Darkazanlis atkakliai neigė šiuos kaltinimus, o teisėsaugai nepavyko surinkti pakankamai įrodymų, kad jį nuteistų. Vokietijos aukščiausiasis teismas 2005 m. paskutinę minutę neleido išduoti jo Ispanijai, kur šis irgi buvo įtariamas ryšiais su "Al Qaeda".

JAV slaptosios tarnybos matė, kad Vokietijos pareigūnai vangiai dirba su įtariamais teroristais. Laikraštis "Chicago Tribune" rašė, jog 1999 m. CŽV ypač supyko, kai Vokietijos žvalgyba neleido jai M.Darkazanlio užverbuoti kaip šnipo. Amerikiečių agentams buvo pasakyta, kad jie negali savo užduočių vykdyti Vokietijoje.

Pasak užsienio žiniasklaidos, po Rugsėjo 11-osios CŽV kantrybė tikriausiai išseko ir ji nusprendė savarankiškai pašalinti įtariamą teroristą. Nors žmogžudystė nebuvo įvykdyta, o tvirtų žmogžudystės plano įrodymų nėra, ši istorija ant kojų sukėlė Vokietijos politikus ir teisėsaugą. Hamburgo prokurorai šiuo metu svarsto, ar yra pakankamas pagrindas pradėti tyrimą.

Politikai reikalauja atsakymų

Žvalgybos darbą gerai išmanantis Socialdemokratų partijos politikas Dieteris Wiefelspützas prisipažino, kad "Vanity Fair" paskelbta informacija jį šokiravo.

"Tai skamba kaip trileris, bet jeigu čia yra nors menkiausia dalis tiesos, sienos pradės drebėti", - sakė jis Vokietijos laikraščiui "Der Spiegel". Politikas ketina kreiptis į Vidaus reikalų ministeriją ir pareikalauti atsakymo, ką ji žino apie šią istoriją.

Vyriausybės atstovas spaudai Christophas Steegmansas teigė nieko nežinantis apie šią istoriją ir apie ją išgirdęs tik iš žiniasklaidos. Užsienio reikalų ministerija sako tą patį. Tačiau toks atsakymas tenkina ne visus.

"Faktas yra toks, kad CŽV Vokietijoje daro, ką nori, - teigė Žaliųjų partijos lyderis Hansas Christianas Ströbele. - Tai parodė slaptas kalinių transportavimas po Rugsėjo 11-osios. Ir niekas nedrįso to sustabdyti."

Prisidirbo ir anksčiau

Tai jau ne pirmas skandalas dėl slaptos CŽV veiklos Vokietijoje. Praėjusiais metais buvęs aukštas CŽV pareigūnas Kyle'as Foggo papasakojo, kad JAV žvalgyba iš Frankfurto prie Maino koordinavo įtariamų teroristų pervežimą į slaptus kalėjimus Europoje. Tokie kalėjimai esą buvo įsteigti Rumunijos sostinėje Bukarešte, dar viename Rytų Europos mieste ir Maroke.

2008 m. vasarą speciali Bundestago komisija pradėjo tirti Vokietijos valdžios vaidmenį JAV antiteroristinėje kampanijoje. Į apklausą buvo iškviestas net užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris. Tačiau nei jis, nei kiti vyriausybės nariai nepatenkino parlamentarų smalsumo, nes pareiškė, kad negali atskleisti žvalgybinės informacijos.


Šiame straipsnyje: Mamounas DarkazanlisCŽV

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių