Izraelis – „brangiausias ES narys“

Nors Izraelis laikomas privilegijuotu ES partneriu, jis reguliariai naikina Europos finansuojamos infrastruktūros objektus Palestinoje.

Kodėl Europa nereikalauja kompensacijų, klausia vienas populiariausių Ispanijos kairysis dienraštis „Público“.

Po Izraelio operacijos „Išlydytas švinas“ 2009 metais iš Al Karameho vaikų namų Gazoje liko tik griuvėsiai. Per oro antskrydį sugriauti vaikų namai Europos Sąjungai (ES) kainavo 200 tūkst. eurų, čia gyveno apie 50 našlaičių.

Šie vaikų namai, skelbia „Público“, yra 1 iš 78 ES lėšomis finansuotų objektų, kuriuos sugriovė Izraelio kariuomenė per pastarąjį dešimtmetį. Pasak Europos Komisijos (EK) ataskaitos, Izraelio kariškiai pridarė nuostolių už 79,5 mln. eurų (vertinant nuosekliai). Vien Ispanija Palestinoje vystė 8 projektus, kurių apytikslė vertė 33 mln. eurų.

Nuo 2000 metų Izraelio vyriausybė pradėjo kampaniją, kurios metu naikinama Palestinos infrastruktūra: oro uostai, keliai, tiltai, elektrinės, vandens valymo įrenginiai, ligoninės, sandeliai, šiltnamiai ir pan.

Pelninga partnerystė

Nors Izraelis sistemingai griauna ES projektus, tai jam nesukliudė susitarti dėl labai pelningo susitarimo su Europa. „Šis Asociacinis susitarimas (angl. Association agreement) suteikia Izraeliui daugybę svarbių privalumų santykiuose su ES, kalbant tiek politiniais terminais, tiek ekonominiais“, – cituojamas Izraelio užsienio reikalų ministras.

Europa – didžiausia Izraelio eksporto partnerė. Be to, Izraelis, tarpininkaujant Europos investicijų bankui, nusipirko žemės ūkio produkcijos pramonės už 637 milijonus. Vien praeitais metais 25 milijonai buvo suteikti Izraeliui pastatyti gėlo vandens įmonę Haderoje, šiauriniame Tel Avive. Dar 120 milijonai jau buvo investuoti 2007 metais.

ES pasyvumas

Kaip teigia Ispanijos dienraštyje, Europa vis dar neišdrįso paprašyti kompensacijos dėl jos finansuotų objektų sugriovimo Palestinoje. „Projektai, kuriuos finansavo ES, teisėtai priklauso Palestinos autonomijai ir mes nežinome, kokia jų būklė“, – atsakydama į europarlamentarų klausimus 2009 metų kovą teigė Benita Ferrero-Waldner, dabar jau buvusi eurokomisarė atsakinga už Europos diplomatiją.   

Europos pasyvumą kritikuoja ir daugelis NVO. „Problema ta, kad ES nenori būti vienintelė, kuriai tektų mokėti už taikos procesą, o mediatoriaus vaidmuo jau seniai suteiktas Jungtinėms Valstijoms“, – Brigitte Herremans, Artimųjų Rytų specialistė iš Belgijos nevyriausybinės organizacijos „Broederlijk Denle“, sakė „Público“.   

„Be to, Europa nenori prarasti visos savo įtakos – o taip atsitiktų, jei Izraelis pradėtų būti spaudžiamas“, – priduria ekspertė.

Brangiausias ES projektas, kurį sunaikino Izraelio kariuomenė, yra Rafos oro uostas Gazos ruožo pietvakariuose. Pirmiausia Izraelio kariniai lėktuvai subombardavo šį objektą, o vėliau čia buvo atsiųsti ir Izraelio buldozeriai.

Nors Izraelis laikomas privilegijuotu ES partneriu, jis reguliariai naikina Europos finansuojamos infrastruktūros objektus Palestinoje.

Kodėl Europa nereikalauja kompensacijų, klausia vienas populiariausių Ispanijos kairysis dienraštis „Público“.

Po Izraelio operacijos „Išlydytas švinas“ 2009 metais iš Al Karameho vaikų namų Gazoje liko tik griuvėsiai. Per oro antskrydį sugriauti vaikų namai Europos Sąjungai (ES) kainavo 200 tūkst. eurų, čia gyveno apie 50 našlaičių.

Šie vaikų namai, skelbia „Público“, yra 1 iš 78 ES lėšomis finansuotų objektų, kuriuos sugriovė Izraelio kariuomenė per pastarąjį dešimtmetį. Pasak Europos Komisijos (EK) ataskaitos, Izraelio kariškiai pridarė nuostolių už 79,5 mln. eurų (vertinant nuosekliai). Vien Ispanija Palestinoje vystė 8 projektus, kurių apytikslė vertė 33 mln. eurų.

Nuo 2000 metų Izraelio vyriausybė pradėjo kampaniją, kurios metu naikinama Palestinos infrastruktūra: oro uostai, keliai, tiltai, elektrinės, vandens valymo įrenginiai, ligoninės, sandeliai, šiltnamiai ir pan.

Pelninga partnerystė

Nors Izraelis sistemingai griauna ES projektus, tai jam nesukliudė susitarti dėl labai pelningo susitarimo su Europa. „Šis Asociacinis susitarimas (angl. Association agreement) suteikia Izraeliui daugybę svarbių privalumų santykiuose su ES, kalbant tiek politiniais terminais, tiek ekonominiais“, – cituojamas Izraelio užsienio reikalų ministras.

Europa – didžiausia Izraelio eksporto partnerė. Be to, Izraelis, tarpininkaujant Europos investicijų bankui, nusipirko žemės ūkio produkcijos pramonės už 637 milijonus. Vien praeitais metais 25 milijonai buvo suteikti Izraeliui pastatyti gėlo vandens įmonę Haderoje, šiauriniame Tel Avive. Dar 120 milijonai jau buvo investuoti 2007 metais.

ES pasyvumas

Kaip teigia Ispanijos dienraštyje, Europa vis dar neišdrįso paprašyti kompensacijos dėl jos finansuotų objektų sugriovimo Palestinoje. „Projektai, kuriuos finansavo ES, teisėtai priklauso Palestinos autonomijai ir mes nežinome, kokia jų būklė“, – atsakydama į europarlamentarų klausimus 2009 metų kovą teigė Benita Ferrero-Waldner, dabar jau buvusi eurokomisarė atsakinga už Europos diplomatiją.   

Europos pasyvumą kritikuoja ir daugelis NVO. „Problema ta, kad ES nenori būti vienintelė, kuriai tektų mokėti už taikos procesą, o mediatoriaus vaidmuo jau seniai suteiktas Jungtinėms Valstijoms“, – Brigitte Herremans, Artimųjų Rytų specialistė iš Belgijos nevyriausybinės organizacijos „Broederlijk Denle“, sakė „Público“.   

„Be to, Europa nenori prarasti visos savo įtakos – o taip atsitiktų, jei Izraelis pradėtų būti spaudžiamas“, – priduria ekspertė.

Brangiausias ES projektas, kurį sunaikino Izraelio kariuomenė, yra Rafos oro uostas Gazos ruožo pietvakariuose. Pirmiausia Izraelio kariniai lėktuvai subombardavo šį objektą, o vėliau čia buvo atsiųsti ir Izraelio buldozeriai.


Šiame straipsnyje: IzraelisEuropos Sąjunga

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių