Italijos laikinajam premjerui renkant komandą artėja politinės sagos atomazga

Savaitgalį žlugus kraštutinių dešiniųjų „Šiaurės lygos“ (Lega Nord) ir prieš isteblišmentą nusistačiusio „Penkių žvaigždučių judėjimo“ (M5S) bandymui suformuoti vyriausybę, kaip labiausiai tikėtina ilgos politinės sagos baigtis iškilo nauji rinkimai.

Prezidentas Sergio Mattarella blokavo šių partijų pasiūlytą ministrų kabinetą ir pirmadienį pavedė buvusiam Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekonomistui Carlo Cottarelli formuoti technokratų vyriausybę.

S. Mattarella vetavo populistinių partijų paskirto premjero Giuseppe Conte pasiūlymą ekonomikos ministru paskirti įnirtingą euroskeptiką Paolo Savoną.

P. Savona yra pavadinęs eurą „vokiečių narvu“ ir sakęs, kad Italijai reikia plano, kaip atsisakyti bendrosios valiutos, „jei bus būtina“.

S. Mattarella sakė padaręs „visa, kas įmanoma“, kad padėtų formuoti vyriausybę, bet atvirai euroskeptiškas ekonomikos ministras prieštaravo bendram partijų pažadui tiesiog „keisti Europą į gera Italijos požiūriu“.

64-ių C. Cottarelli sakė, kad Italijos „po rugpjūčio“ laukia nauji rinkimai, jei parlamentas nepatvirtins jo komandos. Tuo beveik neabejojama, nes abejuose parlamento rūmuose daugumą drauge turi M5S ir „Šiaurės lyga“.

53 metų teisininkas ir politikos naujokas G. Conte dėl prezidento sprendimo vetuoti P. Savonos paskyrimą pasitraukė, ir abiejų partijų siūlyta vyriausybė po beveik trijų mėnesių painių derybų žlugo.

„Tamsiausia Italijos demokratijos naktis“

S. Mattarellos veto ir C. Cottarelli paskyrimas laikinuoju premjeru išprovokavo piktus raginimus inicijuoti prezidento apkaltą, nes dauguma parlamentarų rėmė P. Savoną.

M. Salvini, SIPA/Scanpix nuotr.

„Šiaurės lygos“ lyderis Matteo Salvini, kuris buvo didžiausias P. Savonos šalininkas ir taip pat yra euroskeptikas, pareiškė, kad prieš isteblišmentą nukreipta vyriausybė žlugo dėl „esamos valdžios, rinkų, Berlyno ir Paryžiaus“ spaudimo.

„Tai ne demokratija, tai nėra pagarba liaudies balsavimui. Tai dar vienas antausis“, – sakė M. Salvini.

M5S lyderis Luigi Di Maio po „tamsiausios Italijos demokratijos nakties“ paragino partijos šalininkus ateinantį šeštadienį, per Italijos paskelbimo respublika metines, dalyvauti mitinge Romoje.

Dėl naujausio užsitęsusios politinės sagos posūkio pagrindinis Italijos akcijų indeksas pirmadienį krito daugiau kaip 2 procentais. Taip pat gerokai padidėjo obligacijų pajamingumas, o Italijos vyriausybės skolos vertybinių popierių rizikos priedas pasiekė aukščiausią nuo 2013 metų lapkričio lygį.

Be to, antradienį, prasidėjus prekybai Azijos rinkose, krito euro kursas. Spėjama, kad jis gali smukti žemiau 1,16 JAV dolerio ribos, o to nėra buvę nuo lapkričio pradžios.

C. Cottarelli TVF dirbo 2008–2013 metais ir pelnė pravardę „Ponas Žirklės“, nes smarkiai prisidėjo prie Italijos valstybės išlaidų mažinimo.

Jis sakė, kad jei jo technokratų vyriausybei parlamentas pritars, ji dirbs iki rinkimų „2019 metų pradžioje“.

Tačiau paskirtasis premjeras pridūrė, kad jei parlamentas nepatvirtins jo vyriausybės, nauji rinkimai bus surengti kažkuriuo metu „po rugpjūčio“. Tai ir yra labiausiai tikėtina baigtis atsižvelgiant į populistų pozicijas parlamente.

Tik centro kairės Demokratų partija yra paskelbusi, kad balsuos už prezidento siūlomą scenarijų.

„Peržengė teisines prerogatyvas“

Įtūžę M. Salvini ir L. Di Maio pasmerkė prezidento veto. Anot politikų, ši padėtis susiklostė dėl Vokietijos, kredito reitingų agentūrų ir finansų lobistų kišimosi, taip pat S. Mattarellos padėjėjų melo.

„Paolo Savona nebūtų išvedęs mūsų iš euro zonos. Tai Mattarellos patarėjų melas, – L. Di Maio pareiškė per tiesioginę „Facebook“ vaizdo transliaciją. – Tikroji tiesa – kad jie nenori, jog būtume vyriausybėje.“

Kita vertus, rinkimai gali būti naudingi M. Salvini: kaip rodo agentūros „IndexResearch“ neseniai atlikta apklausa, „Šiaurės lygą“ remia 22 proc. respondentų, ir šis rodiklis yra penkiais procentiniais punktais didesnis negu balsų dalis, gauta šios partijos per kovo 4-ąją vykusius rinkimus.

Pagal Italijos konstituciją, prezidentas turi pasiūlyti premjero kandidatūrą, ir, atsižvelgęs į jo siūlymus – kabineto narius.

Garsiausias atvejis, kai prezidentas blokavo premjero pasiūlytą kandidatūrą, buvo 1994 metais. Tąsyk valstybės vadovas Eugenio Scalfari nesutiko patenkinti tuomečio premjero Silvio Berlusconi siūlymo paskirti teisingumo ministru savo paties advokatą – Cesare Previti.

Tačiau L. Di Maio sakė, kad S. Mattarella, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas, „peržengė savo teisines prerogatyvas“".

Pasak jo, „beveik neabejotina“, kad 76 metų S. Mattarellai bus surengta apkalta.

Vis dėlto dauguma analitikų sako, jog tokie pareiškimai menkai pagrįsti, nes apkaltos procesas galėtų būti pradėtas tik įtariamos „valstybės išdavystės“ arba šiurkštaus konstitucijos pažeidimo atveju.

„Prezidentas Mattarella tik pasinaudojo savo konstitucinėmis galiomis“, – sakė Italijos konstitucijos ekspertų asociacijos pirmininkas Massimo Luciani.