Italijai ir Libijai atmetus siūlymus, ES migracijos politika patyrė smūgį

Tokius sprendimus valstybės priėmė praėjus kelioms savaitėms po birželį vykusio įtempto ES viršūnių susitikimo, per kurį buvo sutarta už bloko ribų steigti „išlaipinimo platformas“, leisiančias paskirstyti migrantus, Italijos neseniai suformuotai populistiniai vyriausybei uždarius šalies uostus.

„Italija nenori būti vienintelė šalis, kur išsilaipina migrantai, išgelbėti jūroje jos pačios karinių jūrų pajėgų padalinių“, – ES užsienio politikos vadovei Federicai Mogherini (Federikai Mogerini) skirtame laiške pareiškė Italijos užsienio reikalų ministras Enzo Moavero Milanesi (Encas Moaveras Milanezis).

Anot šaltinių ES institucijose, Italijos pozicija ir jos pasekmės bus svarstomos per valstybių narių susitikimą vėliau penktadienį.

Tuo tarpu Libijos premjeras Feyezas al Sarrajas (Fajezas Saradžas) atmetė bloko siūlymus steigti migrantų centrus jo šalyje.

„Griežtai nepritariame, kad Europa oficialiai paliktų mūsų šalyje nelegalius migrantus, kurių nebenorima priimti ES“, – pareiškė jis.

ES taip kreipėsi su tokiu siūlymu į Egiptą, Maroką ir Tunisą, bet šios valstybės irgi atsisakė steigti migrantų centrus.

„Taip pat nepritarsime bet kokiems susitarimams dėl didesnio neteisėtų migrantų priėmimo skaičiaus mainais į ES pinigus“, – vokiečių laikraščiui „Bild“ sakė Libijos premjeras.

Anot F. al Sarrajo, Europos lyderiai turėtų didinti spaudimą migrantų kilmės šalims, kad jos apskritai neleistų jiems išvykti.

Dauguma migrantų atvyksta į Europą iš Artimųjų Rytų, Afrikos ir Pietų Azijos.

Italijos premjeras Giuseppe Conte (Džuzepė Kontė) savo ruožtu raštu kreipėsi į Europos Komisijos pirmininką Jeaną-Claude'ą Junckerį (Žana-Klodą Junkerį) ir pareiškė jam, kad Italija nebepriims Viduržemio jūroje išgelbėtų migrantų, kol kitos valstybės narės sutiks priimti dalį atvykėlių.

Pastarąjį dešimtmetį Italijos pakrančių apsaugos tarnyba koordinuodavo šimtų tūkstančių migrantų gelbėjimo operacijas prie Libijos krantų.

Daugeliu atvejų, susiklosčius pavojingoms sąlygoms, gelbėtojai patys ištraukdavo žmones iš vandens, tačiau birželį jiems buvo įsakyta perduoti gaunamus nelaimės signalus ir pranešimus apie skęstančius laivus Libijos sostinei Tripoliui.

„Ad hoc sprendimai nesuveiks“

Laišku, su kuriuo susipažino naujienų agentūrą AFP, J.-C. Junckeris atsakė G. Conte, kad „šie ad hoc sprendimai bus neįmanomi ilguoju laikotarpiu“

Vis dėlto EK vadovas sutiko pamėginti rasti valstybių, norinčių laikinai priglausti išgelbėtus migrantus, kol bus susitarta dėl galutinių taisyklių, kas turi juos priimti.

Birželis buvo pražūtingiausias mėnuo per pastaruosius kelerius metus: anot Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM), Viduržemio jūroje žuvo ar dingo apie 564 žmonės, nors nuo 2017-ųjų vasaros bendras išvykimų skaičius reikšmingai sumažėjo.

Pagal kontroversišką susitarimą su ES, Libijos pakrančių apsaugos tarnybos sustabdo laivus su migrantais, mėginančiais perplaukti Viduržemio jūrą.

Jungtinės Tautos pasmerkė šią „nežmonišką“ politiką ir atkreipė dėmesį, kad migrantai tiesiog grąžinami į „šiurpius“ sulaikymo centrus Libijoje.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) taip pat nepritaria migrantų repatriacijai į Libiją, nes ten gali būti pažeidžiamos jų teisės.

ES vykdomosios valdžios funkciją atliekanti EK artimiausiomis savaitėmis svarstys siūlymus steigti migrantų laikymo centrus valstybėse narėse ir glaudžiau bendradarbiauti vykdant gelbėjimo operacijas, anksčiau šią savaitę informavo EK atstovė Natasha Bertaud (Nataša Berto).