Italija – rūkstanti parako statinė?

Milžiniška valstybės skola, bankinės sistemos problemos, o dabar dar ir politinė suirutė – situacija Italijoje yra kebli. Ar gali tai sukelti krizę euro zonoje?

Rimtos problemos

Italija yra trečioji pagal pajėgumą euro zonos ekonomika. O kai Didžioji Britanija išstos iš Bendrijos, Italija taps trečiąja pagal pajėgumą ekonomika visoje ES.

Italijos svoris Europos ekonominėje struktūroje kelia nerimą ekonomistams – po referendumo, kurio metu italai atmetė vyriausybės siūlomas konstitucines reformas ir išspyrė iš valdžios premjerą Mateo Renzi, įsivyravęs politinis netikrumas reiškia, kad tikriausiai įstrigs būtinos ekonomikos reformos, o galbūt į valdžią apskritai ateis euroskeptiškos jėgos, kurios žada persvarstyti šalies narystę euro zonoje.

Negana to, Italijos bankų sektorius skęsta vadinamosiose neveiksniose paskolose. Kai kurioms iš finansinių institucijų, pavyzdžiui, seniausiam pasaulio bankui "Monte dei Paschi di Siena", jau prireikė valstybės finansinio palaikymo, kitoms – dar gali prireikti.

Jeigu išsipildytų blogiausias scenarijus ir žlugtų šalies bankų sektorius, tai sukeltų krizę ne tik Italijoje, bet galbūt ir globalioje finansų sistemoje, ir ji būtų panaši į tą, kuri kilo 2008 m. JAV.

Skaičiuojama, kad Italijos bankai turi sunkiai suvokiamą sumą (apie 360 mlrd. eurų) neveiksnių paskolų, t.y. išduotų kreditų, kurių niekas nenori grąžinti. Vien "Monte dei Paschi di Siena" turi 47 mlrd. eurų neveiksnių paskolų, tai sudaro net 40 proc. viso banko kreditų portfelio.

360 mlrd. eurų suma sudaro net apie penktadalį viso Italijos BVP. Maža to, iš šios sumos apie 200 mlrd. eurų paskolų yra visiškai neveiksnios paskolos, t.y. iš esmės tai suma, kurią gali tekti nurašyti į nuostolius.

Negana to, Italijos bankuose guli apie 550 mlrd. eurų kreditų iš viso pasaulio, tarp jų – 250 mlrd. eurų iš Prancūzijos bankų ir 90 mlrd. iš Vokietijos. Vien "Deutsche Bank" praradimai dėl italų problemų būtų 30 kartų didesni nei po Graikijos bankroto.

Politinės diskusijos

Dabar jau atsistatydinančio premjero M.Renzi vyriausybė siekė peržiūrėti euro zonos bankų taisykles – konkrečiau, bankams gelbėti vyriausybė planavo panaudoti mokesčių mokėtojų pinigus, o ne devalvuoti bankuose laikomus indėlius – tai numato ES finansų normos.

M.Renzi nuogąstavo, kad indėlių nuvertėjimas gali sukelti dar didesnę krizę, mat indėlininkai gali masiškai pradėti atsiimti pinigus iš bankų, o tai taptų nepakeliama našta finansinėms institucijoms.

Prieš M.Renzi planus valstybės pinigais remti bankus kategoriškai pasisakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri pareiškė neketinanti keisti ES finansų taisyklių kas dvejus metus.

Pagal dabar ES taisykles valstybės lėšos negali būti naudojamos bankams gelbėti – mokėti turi akcininkai, privatūs investuotojai ir obligacijų savininkai.

Be to, M.Renzi vyriausybė siekė, kad Briuselis ir Berlynas nustotų galvoti tik apie diržų veržimąsi ir nedeficitinį biudžetą, o leistų didesnes išlaidas, kad ekonomika augtų.

"Šalys, kurių ekonomikos augo, tai pasiekė tik todėl, kad laužė biudžeto deficito taisykles, – tvirtino Italijos premjeras. – Ekonominiu požiūriu JAV yra turtingesnės nei prieš aštuonerius metus, Europa – atvirkščiai, silpnesnė. Jeigu vaistai neveikia po aštuonerių vartojimo metų, manyčiau, tokį gydymą galima vadinti beprasmiu. Jei griežtas taupymas yra visa, kas tau siūloma, tau niekas nepadės."

Iš tiesų nuo 2008 m. Italijos ekonominiai rodikliai tik blogėja – pavyzdžiui, vien pramonės gamyba šalyje smuko 25 proc.


Šiame straipsnyje: Italijaekonomikakrizėeuro zona

NAUJAUSI KOMENTARAI

...

... portretas
Italija - ES dagtis; keista, visokias sąjungas ardyt tai Lietuvai skirta dalia.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių