- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ispanijos premjeras Mariano Rajoy (Marianas Rachojus) šeštadienį oficialiai paskelbė, kad jo vyriausybė imsis precedento neturinčio žingsnio ir sieks pasinaudoti konstitucijos numatyta galimybe apriboti Katalonijos regiono autonomiją po anksčiau šį mėnesį įvykusio uždrausto referendumo dėl jo nepriklausomybės.
Per spaudos konferenciją po nepaprastojo vyriausybės posėdžio M. Rajoy sakė, kad Katalonijos separatistų lyderių veiksmai privertė Madridą imtis beprecedenčių priemonių – remiantis konstitucijos 155-uoju straipsniu prašyti Senato leidimo paleisti Katalonijos vyriausybę ir „kiek įmanoma anksčiau“ paskelbti pirmalaikius rinkimus.
Pasak premjero, Madridas neturėjo kitos išeities, tik imtis veiksmų „tvarkai atkurti“, nes separatistų vadovaujamos Katalonijos vyriausybės veiksmai buvo „vienašališki, prieštaraujantys įstatymams ir konfrontaciniai“.
M.Rajoy siūlo, kad Katalonijos pareigūnų įgaliojimus perimtų centrinės vyriausybės ministrai.
Vis dėlto premjeras sakė, kad Madridas nesiekia visiškai atšaukti regiono autonomijos ir paleisti jo parlamento.
Sprendimas atimti arba suvaržyti plačią turtingo rytinio regiono autonomiją šalį veda į dar neištyrinėtus teisinius vandenis.
Ispanijos karalius Felipe VI (Felipė VI) penktadienį pasmerkė katalonų „nepriimtiną mėginimą atsiskirti“ ir sakė, kad krizė, išprovokuota spalio 1-ąją surengto referendumo dėl nepriklausomybės, kurį centrinė vyriausybės ir teismai buvo uždraudę, turi būti sprendžiama „teisėtų demokratinių institucijų“.
„Nenorime atsisakyti, ką esame kartu sukūrę“, – pabrėžė jis.
Šalies konstitucija numato, kad centrinė vyriausybė turi galimybę atimti įgaliojimus iš bet kurio maištingo regiono vienoje iš labiausiai decentralizuotų Vakarų valstybių, bet Madridas anksčiau niekada nebuvo ja pasinaudojęs.
Autonomijos klausimas yra labai opus Katalonijoje, kurios savarankiškumas buvo panaikintas per Ispanijos karinės diktatūros laikotarpį. Šis regionas, turintis 7,5 mln. gyventojų, įnirtingai gina savo savitą kalbą ir kultūrą.
„Kritinis taškas“
Bijoma, kad Madridui pamėginus įvesti bet kokį tiesioginį valdymą regione gali kilti neramumų. Katalonijos lyderis Carlesas Puigdemont'as (Karlesas Pudžemonas) sakė, kad toks žingsnis tikriausiai paskatintų regiono įstatymo leidėjus vienašališkai paskelbti nepriklausomybę.
Tačiau M. Rajoy penktadienį sakė, kad Ispanija yra pasiekusi „kritinį tašką“ po kelias savaites trukusios politinės aklavietės. Premjeras pažymėjo, kad jo vyriausybė privalo imtis veiksmų, kad užkirstų kelią teisinės valstybės principų „likvidacijai“.
Anksčiau prognozuota, kad M. Rajoy tikriausiai paskelbs planus perimti Katalonijos teisėsaugos pajėgų (Mossos d'Esquadra), turinčių 16 tūkst. pareigūnų, kontrolę. Regiono policijos vadui Josepui Lluisui Trapero (Žozepui Ljuisui Traperui) gresia iki 15 metų laisvės atėmimo už antivyriausybinę veiklą ir nesugebėjimo suvaldyti separatistų protestų prieš referendumą.
Sprendimas inicijuoti naujus regiono valdžios rinkimus vyriausybės buvo laikomas priimtiniausiu būdu išspręsti ilgiausiai užsitęsusią politinę krizę nuo 1977 metų, kai šalis grįžo prie demokratijos.
Penktadienį per prestižinių Astūrijos princesės premijų teikimo ceremoniją karalius Felipe pareiškė, kad Katalonija yra „neatsiejama XXI šimtmečio Ispanijos dalis“.
„Pragariška netvarka“
Šioje ceremonijoje dalyvavę ES lyderiai, atvykę atsiimti apdovanojimo už santarvės Europoje skatinimą, sakydami padėkos kalbas ragino gerbti įstatymų viršenybę. Jų pareiškimai vertinami kaip netiesioginis palaikymas Madrido pozicijai.
„Kai kurie sėja nesantaiką, sąmoningai nepaisydami įstatymų“, – per ceremoniją šiauriniame Ovjedo mieste sakė Europos Parlamento pirmininkas Antonio Tajani (Antonijus Tajanis).
„Praeityje galimybė perbraižyti sienas, pateikiama kaip dangiškoji panacėja, pernelyg dažnai virsdavo pragariška netvarka“, – pabrėžė jis.
Įtampa išlieka didelė, o nepriklausomybės šalininkai šeštadienio vakarą planuoja surengti eitynes Barselonoje ir raginti paleisti dviejų įtakingų separatistų judėjimų lyderius Jordi Cuixartą (Žordį Kuišartą) ir Jordi Sanchezą (Žordį Sankesą). Šie veikėjai nuo pirmadienio laikomi arešte, pareigūnams atliekant tyrimą dėl jų įtariamos antivyriausybinės veiklos.
C. Puigdemont'as sakė turįs mandatą paskelbti nepriklausomybę, nes per referendumą, kurį temdė griežti policijos veiksmai prieš rinkėjus, 90 proc. balsavusiųjų pasakė „taip“ suverenumui. Tačiau rinkėjų aktyvumas buvo tik 43 proc., nes daug Ispanijos vienybės šalininkų, Konstituciniam Teismui paskelbus referendumą neteisėtu, jame nedalyvavo.
Apklausos rodo, kad regione, generuojančiame apie penktadalį Ispanijos bendrojo vidaus produkto, atsiskyrimo šalininkų ir priešininkų stovyklos yra apylygės.
Suverenumo šalininkai sako, kad jų turtingas regionas per daug atiduoda nacionalinei ekonomikai paremti ir kad atsiskyrusi Katalonija klestėtų. Tačiau jų oponentai teigia, kad būdama Ispanijos dalis Katalonija yra stipresnė ir kad atsiskyrimas virstų ekonomine ir politine katastrofa.
Po referendumo jau beveik 1 200 bendrovių perkėlė savo būstines į kitus Ispanijos regionus, siekdamos išvengti nestabilumo.
Madridas šią savaitę pablogino nacionalinės ekonomikos augimo prognoze ir pareiškė, kad tvyrant netikrumui dėl Katalonijos šalies ūkis šiai metais augs ne 2,6 proc., o 2,3 procento.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
J. Stoltenbergas: klimato kaita yra viena iš priežasčių, turinčių įtakos pasaulio saugumui
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sekmadienį pabrėžė būtinybę kovoti su visuotiniu atšilimu ir nurodė, kad klimato kaita yra svarbi krizių, darančių įtaką pasaulio saugumui, priežastis. ...
-
Premjero kanceliarijos vadovas: Lenkija privalo pasitikėti savo ambasadoriais
Lenkijos ministro pirmininko kanceliarijos vadovas Janas Grabiecas (Janas Grabecas) pirmadienį pareiškė, kad Varšuva turi pasitikėti savo ambasadoriais. ...
-
R. T. Erdoganas pasveikino V. Putiną, pasisiūlė tarpininkauti sprendžiant karą Ukrainoje9
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) pirmadienį pasveikino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną su perrinkimu ir pasiūlė tarpininkauti tarp Maskvos ir Ukrainos, pranešė turkų prezidentūra. ...
-
Slovakijos prezidento rinkimų centre – susiskaldymas dėl Ukrainos
Savaitgalį Slovakijoje vyks prezidento rinkimai, kurie gali sušvelninti arba sugriežtinti šios NATO ir Europos Sąjungos narės požiūrį į Ukrainą. ...
-
Apklausa: vis mažiau pabėgėlių ukrainiečių ketina grįžti į tėvynę
Vis mažiau ukrainiečių planuoja grįžti į tėvynę: prieš pusantrų metų tokį ketinimą išsakė apie 50 proc. pabėgėlių, o dabar šis rodiklis sudaro 26 proc. ...
-
Per koncertą Raudonojoje aikštėje V. Putinas sveikino minią ir gyrė Ukrainos teritorijų aneksiją
Pirmadienį Vladimiras Putinas dėkojo miniai, susirinkusiai į koncertą Raudonojoje aikštėje po jo pergalės per vadinamuosius prezidento rinkimus. ...
-
Politologas: V. Putinas Vilniuje liko antras, bet ir šis rezultatas suklastotas7
Oficialūs rinkimų rezultatai rodo, kad dar vieną kadenciją Rusijos prezidento poste užsitikrinęs Vladimiras Putinas tarp balsavusiųjų Lietuvoje Rusijos piliečių liko antras, tačiau politologas sako, jog net ir tokie duomenys yra suklastoti. ...
-
Čečėnijoje už V. Putiną balsavo beveik 100 proc. rinkėjų4
Už jau penktai kadencijai išrinktą Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kurio rinkimai nebuvo nei laisvi, nei teisingi, šiaurės Kaukazo Čečėnijos respublikoje balsavo 98,99 proc. rinkėjų – tai geriausias V. Putino rezultatas viso...
-
ES ministrai susitarė įvesti naujas sankcijas Rusijai dėl A. Navalno mirties
Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai susitarė dėl naujų sankcijų Rusijai, reaguodami į opozicijos politiko Aleksejaus Navalno mirtį, dpa pranešė ES diplomatai. ...
-
Pietų Korėjos gynybos ministras: Šiaurės Korėja jau išsiuntė Rusijai 7 tūkst. konteinerių šaudmenų
Šiaurės Korėja nuo praėjusių metų išsiuntė į Rusiją apie 7 tūkst. konteinerių, pripildytų amunicijos ir kitos karinės technikos, kad paremtų ją kare prieš Ukrainą. ...