Ispanija ir Graikija žada griežtai taupyti. Ar ne per vėlai?

Smukusi gamyba, aukštas nedarbas ir didėjančios skolos Europos Sąjungoje gali sukelti katastrofą, įspėja ekspertai. Briuselis bando gelbėti padėtį ir nesibodės sankcijomis paauklėti finansinės drausmės nesilaikančias šalis.

Grėsmė euro zonai

Didžiausią nedarbą visoje euro zonoje turinti Ispanija trečiadienį pristatė Europos Komisijai ekonomikos stabilizavimo programą. Joje išvardytos priemonės, kurių žada imtis šios šalies vyriausybė, kad iki 2013 m. sumažintų didžiulį deficitą iki leistinos normos. Pernai jis pasiekė 11,4 proc. bendro vidaus produkto - tai beveik keturis kartus didesnis rodiklis už leidžiamą.

Praėjusią savaitę Ispanijos ministras pirmininkas Jose Luisas Rodriguezas Zapatero paskelbė, kad iki 2013 m. vyriausybė sieks sutaupyti 50 mlrd. eurų.

19 proc. nedarbas Ispanijoje beveik dvigubai viršija euro zonos vidurkį. Bedarbių skaičius šalyje šią savaitę perkopė 4 mln. Bankų sektorius buvo laikomas stabiliu, bet praėjusį mėnesį Europos komisija pritarė Ispanijos bankų rekapitalizacijos planui. Jis turėtų užtikrinti normalų skolinimąsi. Kai kurie ekspertai teigia, kad didelis neparduotų namų skaičius gali atnešti sunkių padarinių Ispanijos finansų sektoriui.

Pasaulio ekonomikos krizę prieš trejus metus išpranašavęs Niujorko universiteto profesorius Nourielis Roubini praėjusį mėnesį įspėjo, kad Ispanija kelia didelę grėsmę bendros Europos valiutos stabilumui.

„Euro zona gali susvyruoti ir pasidalinti į dvi dalis: stiprų centrą ir silpnesnę periferiją. Galų gale kai kurios valstybės gali išstoti iš pinigų sąjungos, - sakė mokslininkas Pasaulio ekonomikos forume Šveicarijos kalnų kurorte Davose. - Jeigu paskęs Graikija, tai bus didelė problema. O jeigu paskęs Ispanija, tai bus katastrofa.“

Gali sulaukti sankcijų

Prie bankroto ribos atsidūrusi Graikija taip pat pateikė Europos Komisijai deficito mažinimo planą ir pažadėjo iki 2012 m. sumažinti biudžeto deficitą iki leidžiamų 3 proc. Praėjusiais metais jis pasiekė 12,7 proc.

Vyriausybė ketina atsisakyti mokesčių lengvatų, padidinti akcizus alkoholiui bei tabakui ir aktyviai kovoti prieš vengimą mokėti mokesčius. Be to, valdžia sumažins atlyginimus valstybės tarnautojams, o naujų į darbą nepriims. Nepatenkinti valstybinio sektoriaus darbuotojai vasario 10 d. ketina surengti streiką. Vakar streiką pradėjo mokesčių inspektoriai ir muitinės pareigūnai, o šalies ūkininkai protestuoja jau kelias savaites.

Pastarosiomis savaitėmis pasigirdo naujų būgštavimų, kad Graikija nepajėgs padengti savo įsiskolinimų. Finansų rinkas taip pat sudrebino skandalas dėl klaidingų duomenų, kuriuos Atėnai praėjusių metų pabaigoje pateikė ES statistikos tarnybai „Eurostat“. Europos Komisijos nuomone, Graikija suklastojo savo finansinius ir ekonominius duomenis bei bandė nuslėpti tikrąjį biudžeto deficito dydį.

Pasak ekspertų, Europos Komisija vasario viduryje turėtų pritarti Graikijos deficito mažinimo planui, bet akylai stebės, kaip jis bus vykdomas. Didžiosios Britanijos laikraštis „The Financial Times“ rašė, kad jeigu Atėnai nevykdys Briuselio rekomendacijų, likusios penkiolika euro zonos valstybių narių gali pirmą kartą nuo euro sukūrimo skirti finansines sankcijas.

Lietuva - tarp trapių valstybių

Už euro zonos ribų padėtis ne ką lengvesnė. JAV Nacionalinės žvalgybos direktorius Dennis Blairas kalbėdamas apie 2010 m. grėsmes pasaulio ekonomikai įvardijo trapias ES valstybes, tarp jų paminėjo ir Lietuvą.

„Bulgarija, Estija, Graikija, Vengrija, Airija, Latvija, Lietuva ir Rumunija išlieka trapios, o jei regione nebūtų išlaikytas stabilus valiutų kursas euro atžvilgiu, tai sukeltų daug problemų Europos bankams“, - teigiama D.Blairo metinėje grėsmių įvertinimo ataskaitoje JAV žvalgybos bendruomenei ir Senato žvalgybos komitetui.

„Žalingos finansinės įtakos rizika mažėja, bet dar nedingo. Dauguma kylančių rinkos ekonomikos šalių išlaikė krizę, tarptautiniai privačių investicijų srautai atsigauna, o Tarptautinis valiutos fondas turi išteklių įsikišti, jei to reikėtų. Vis dėlto keleto šalių ekonomikos išlieka pavojuje, nepaisant gerėjančios tarptautinės aplinkos", - rašoma ataskaitoje.

D.Blairo teigimu, 2010-ieji bus pereinamojo laikotarpio ekonomikos politikoje metai, per kuriuos vyriausybėms ir centriniams bankams teks sunkus pasirinkimas - kada ekonomikoms atsigaunant nutraukti stimuliavimo priemones. JAV Nacionalinės žvalgybos direktorius baiminasi, kad jas nutraukiant nebus išvengta klaidų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių