Ispanija imasi griežčiausio biudžeto išlaidų taupymo nuo Franco laikų

Praėjus kelioms valandoms po visuotinio streiko Ispanijoje pabaigos, Ispanijos dešinioji vyriausybė penktadienį pristatė didelio masto viešųjų išlaidų mažinimą, įvedant bene griežčiausią biudžeto drausmę nuo generolo Francisco Franco (Fransisko Franko) diktatūros pabaigos.

Šimtai tūkstančių protestuotojų ketvirtadienį užplūdo Ispanijos miestų gatves, palaikydami streiką, kurį Barselonoje aptemdė susirėmimai, kai jaunuoliai padegė dviejų aukštų kavinės „Starbucks“ pastatą.

Profsąjungos nurodė, kad vien Madride demonstracijose dalyvavo beveik milijonas žmonių, protestavusių prieš darbo rinkos reformas, viešųjų išlaidų mažinimą ir didėjantį nedarbą šalyje, grimztančioje į recesiją.

Dauguma demonstracijų buvo taikios, tačiau smurtas prasiveržė šiaurės rytinio Barselonos miesto centre. Susirėmimai taip pat vyko Madride.

Televizijos reportažuose buvo rodoma, kaip Barselonoje policija leidžia ašarines dujas ir šaudo guminėmis kulkomis į žemę, kad šios atšokusios pataikytų žmonėms į kojas, o gatvėse liepsnojo šiukšlių konteineriai.

Ispanijos premjeras Mariano Rajoy (Marianas Rachojus) sakė esantis pasiryžęs vykdyti pažadus mažinti biudžeto deficitą, duotus euro zonos partneriams - netgi didėjančio nedarbo ir recesijos laikais.

Liaudies partijos vadovaujama vyriausybė privalo sudaryti 2012 metų biudžetą, kad jo deficitas sudarytų apie 5,3 proc. šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP).

Pernai Ispanijos biudžeto deficitas buvo 8,51 procento.

Tai reiškia, kad įvairiomis priemonėmis bus siekiama sutaupyti dar 20-30 mlrd. eurų (69-103 mlrd. litų), neskaitant jau anksčiau paskelbtų planų šiais metais sumažinti viešąsias išlaidas 8,9 mlrd. eurų (30,7 mlrd. litų), o taip pat surinkti 6,3 mlrd. (21,8 mlrd. litų) daugiau mokesčių.

Kad įgyvendintų biudžeto deficito mažinimo uždavinius ir nuramintų Europos bei finansų rinkų susirūpinimą, Ispanija turi sutaupyti apie 50 mlrd. eurų (172,6 mlrd. litų), sako analitikai.

Šį uždavinį įvykdyti taps dar sunkiau dėl recesijos: vyriausybės prognozės rodo, kad šalies ekonomika šiame susitraukt 1,7 procento.

„Tai sudarys apie 50 mlrd. eurų, galbūt netgi šiek tiek daugiau“, - sakė biržos brokerių bendrovės „IG Markets“ analitikė Soledad Pellon (Soledad Peljon).

Reitingų agentūros „Moody's“ Investuotojų tarnybos apskaičiavimai rodo, kad Ispanija turi sutaupyti 41,5 mlrd. eurų (143,3 mlrd. litų), mažindama viešąsias išlaidas ir didindama biudžeto pajamas. Tuo tarpu Ispanijos taupomųjų kasų fondas (FUNCAS) mano, kad ši suma turėtų būti apie 55 mlrd. eurų.

„Biudžetas bus labai griežtas“, - M.Rajoy perspėjo šią savaitę.

„Griežčiausias nuo demokratijos“, įvestos po F.Franco mirties 1975 metais, pridūrė biudžeto ministras Cristobalis Montoro (Kristobalis Montoras).

„Reikalingos fiskalinės pastangos, kurių iki šiol savo šalyje tikriausiai dar niekada nebuvome ėmęsi“, - pridūrė jis.

Šį biudžetą atidžiai išnagrinės Europa, o Italijos premjeras Mario Monti (Marijus Montis) praeitą savaitę kalbėjo dėl Europos Sąjungos (ES) susirūpinimo dėl Ispanijos fiskalinės padėties.

„Reikia labai nedaug, kad šis užkratas greitai išplistų“, - perspėjo jis.

Kalbėdami privačiai pareigūnai sakė, kad šis M.Monti komentaras buvo nepageidaujamas ir kad jį tikriausiai reikia laikyti mėginimu nukreipti dėmesį nuo pačios Italijos problemų.

Ispanijos vyriausybė planuoja įšaldyti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus ir sumažinti ministerijų biudžetus apie 15 proc., tačiau atmetė galimybę didinti pridėtinės vertės mokestį, nes tai mažintų vartojimą.


Šiame straipsnyje: IspanijataupymasEuropakrizė

NAUJAUSI KOMENTARAI

taciau

taciau portretas
Taupymo priemonės, išlaidų apkarpymai, mokesčių didinimai - tai nuraminančios tablynės, kurias duoda pacientui, kai negali nustatyti arba nenori pranešti ligos diagnozę. Tačiau liga tapo epidemija. Visi politikai dabar bando tą patį scenarijų: spausdinti pinigų bankų sistemai paremti, pakoreguoti biudžetą ant popieriaus - kad kažkaip likti valdžioje. Nematydami krizės priežasčių ir padarinių, jie tiesiog prailgina agoniją. Pinigai įplauks į tas pačias kišenes, ir 99% gyventojų tęs kelią į skurdą. Mokslininkai, skirtingai nuo politikų, stebi gamtą, ir kalba apie tai, ką mato. Kitas dalykas yra tai, kad jų negirdi. Ekspertai anksčiau sakė, kad krizė yra pasaulinė: Europos šalys buvo išdėstytos bankroto tvarka: Graikija, Ispanija,Portugalija, Airija, Vengrija ir kt. Žmogaus visuomenę valdo integralios gamtos dėsniai - harmonijos ir pusiausvyros dėsniai. Kol pasaulio didieji egotistai valdys žmogų ir gamtą pagal savo įstatymus, jie sulauks visuomenės nevaldomos agresijos. Kas nemato, kad globaliame pasaulyje viskas sujungta integralias ryšiais, negali pasirinkti tinkamą ekonomikos kryptį. Norėdami išvengti nelaimių, žmonės turi daryti tai, ką politikai nesugeba: mokytis gamtos dėsnių ir pabandyti tapti neatskiriama jos dalimi.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių