Įsikūrę Mongolijos sostinėje, buvę klajokliai kenčia dar didesnį skurdą

Trečdaliui klajojančių Mongolijos gyventojų gyvulių auginimas yra vienintelis pajamų šaltinis, tačiau ekstremalios žiemos, kai atšąla iki 40–50 °C, kelia tam pavojų. Metę klajoklišką gyvenimo būdą, žmonės emigruoja į Mongolijos sostinę ir įsikuria jurtų rajonuose. Visgi, buvę Mongolijos piemenys priemiesčiuose gyvena didesniame skurde nei gyveno klajodami – pradėję sėslų gyvenimą, jie nebesusikuria kitos tapatybės.

Ekstremalus gamtos reiškinys

56 °C žemiau nulio – tokia buvo žemiausia temperatūra per pastarąsias savaites Mongolijoje. O beveik pastoviai jau kurį laiką šiaurinėse ir rytinėse šalies teritorijose laikosi maždaug 40–50 °C šalčio. Miesto gyventojai gali sau saugiai įsitaisyti namuose, tačiau Mongolijos klajokliai turi akis į akį susidurti su gamtos reiškiniu, šalyje vadinamu „dzud“ – šis žodis reiškia ekstremaliai žemą temperatūrą ir gausų sniego kiekį.

Pirmiausia dėl tokių sąlygų kenčia pagrindinis klajojančių piemenų pragyvenimo šaltinis – gyvuliai. Daugiausia tai karvės, taip pat avys, ožkos, arkliai, kurie sunkiai atlaiko „dzud“. Valstybinės tarnybos praneša, kad apie 150 tūkst. piemenų šiuo metu gyvena pavojingiausiose teritorijose, apie 16 tūkst. namų ūkių, kurie visi kartu laiko apie 7 mln. gyvulių, privalo nedelsiant persikelti į kitas ganyklas.

Tarnybos praneša, kad pavojus dėl šalčio kyla ir žmonėms. Šiuo metu žiemos sukaustytose ganyklose labiausiai pažeidžiamos besilaukiančios moterys, kurių yra apie pustrečio tūkstančio, daugiau nei 26 tūkst. vaikų ir maždaug 8 tūkst. senyvo amžiaus žmonių.

Meteorologijos institutas praneša, kad dabartines oro sąlygas jau galima vadinti stichine nelaime. Mongolijos gyventojai pastaraisiais metais patiria ir ekonominių sunkumų, nesuvaldomai nuvertėja šalies valiuta tugrikas, dėl to kyla kasdienių prekių kainos.

Be gyvulių – visiškame skurde

Dulaamsurenas, dirbantis Nacionaliniame krizių valdymo centre Bulgano provincijoje, „Deutsche Welle“ žurnalistams teigia, kad maždaug 3 tūkst. klajojančių piemenų neturi pakankamai atsargų pašarui. Anot Dulaamsureno, jų gali užtekti tik iki vasario ar kovo. Būtent kovo mėnesį gali paaiškėti didžiausi kritusių gyvulių skaičiai, kurie iki pavasario nebeatlaiko bado. Įprastomis žiemomis gyvuliai sugeba išsikapstyti ėdesio po nedideliu sluoksniu sniego. Tačiau didžioji dalis klajoklių teritorijų dabar užklotos maždaug 40 cm sniego sluoksniu, kuris yra keturis kartus didesnis nei įprastai. Pasak specialisto, šiuo metu didžiausio pavojaus grėsmė yra šalies šiaurės rytuose, kuri prilygsta Egipto dydžiui.

Šiais metais žiema Mongolijoje ne tik neįprastai šalta ir snieguota, bet ir prasidėjo neįprastai anksti. Jau lapkričio mėnesį temperatūra nukrito iki 47 °C šalčio. Spalį iškrito pirmasis sniegas, kurio palaipsniui susikaupė per daug, kad gyvuliai galėtų susirasti maisto. Be to, pirmieji sniego sluoksniai suledėjo, todėl prisikasti iki žolės tapo visiškai nebeįmanoma. Kai kurios ganyklos vasarą buvo sunaikintos gaisrų, kilusių dėl sausros, todėl kai kurių klajoklių pašarų atsargos šią žiemą – dar mažesnės.

Trečdalis visų Mongolijos gyventojų, kurių yra apie tris milijonus, tiesiogiai priklauso nuo gyvulių auginimo, kurie yra pagrindinis maisto ir vienintelis pajamų šaltinis. Tai reiškia, kad be gyvulių jie gyventų visiškame skurde. Klajojančių piemenų šeimos daugiausia ir prasimaitina iš savo gyvulių –pienas, sūris, mėsa yra kasdienis jų maistas. Mėšlą jie naudoja kūrenimui, iš kailių ir odos gamina drabužius, kuriuos nešioja patys ir parduoda kitiems. Iš gautos sumos jie dažniausiai padengia išlaidas už vaikų mokslą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių