Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, ES - permainų nuotaika

27 valstybes vienijančiai Bendrijai šiandien diena buvo tarsi žingsnis į naują gyvenimą. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai dėl bloko reformų, oficialiai pradėjo eiti savo pareigas ES prezidentas ir užsienio reikalų ministrė.

8 metų kelias

Po ilgų metų įvairiausių kliūčių, dvejonių ir taisymų, Europa galiausiai pradeda reformas, kurių ilgai laukė. Tai, kad ES reikia lankstesnio sprendimų priėmimo mechanizmo ir ne tokio gremėzdiško vadovavimo pirmą kartą buvo konstatuota dar prieš 8 metus. Tačiau kai kurių šalių narių piliečiai nepritarė idėjai įteisinti ES konstituciją. Tad 2007 m. Portugalijos sostinėje susirinkę Bendrijos narių vadovai susitarė pakeisti ją reformų sutartimi vadinamu dokumentu.

BBC korespondentas Briuselyje Jonny'is Dymondas teigia, kad reformų sutarties įsigaliojimas gali ir nebūti toks ryškus įvykis, tačiau tikina, kad nuo šiol sprendimai ES bus priimami visai kitaip. Lisabonos sutarties rėmėjai tvirtina, kad dokumentas ES padarys demokratiškesnę ir veiksmingesnę, tačiau kritikai teigia, kad Briuselis dabar įgys per daug galių. Šias jam turės deleguoti nacionalinės valstybės.

Nusiteikę optimistiškai

ES pareigūnai negaili pagyros žodžių Lisabonos sutarčiai. Jie įsitikinę, kad Bendrijos piliečių gyvenimas dėl jos pagerės. "Lisabonos sutartimi piliečiai iškeliami į Europos projekto centrą, - sakoma Europos Komisijos pirmininko José Manuelio Barroso pareiškime. - Esu patenkintas, kad dabar turime teisingas institucijas veikti ir stabilumo periodą, tad galime visą savo energiją nukreipti ... tam, kas svarbu mūsų piliečiams."

Sutartimi taip pat bus padidintas Europos Parlamento vaidmuo ir sumažintas nacionalinių veto skaičius Europos politikos formavimo srityje. Tai irgi, kaip tikimasi prisidės prie efektyvesnio valdymo. "ES bus geriau pasirengusi patenkinti lūkesčius energetikos, klimato kaitos, kovos su tarptautiniu nusikalstamumu ir imigracijos srityse. Ji taip pat galės stipresniu balsu kalbėti tarptautinėje arenoje", - žadėjo J.M.Barroso.

ES veidas

Tačiau didžiausias dėmesys krypsta į du naujuosius postus, kurie yra pirmosios ir matomiausios įsigaliojusios sutarties apraiškos. Pirmasis ES prezidentas Hermanas Van Rompuy ir britų baronienė Catherine Ashton, tapusi užsienio reikalų ministre, buvo paskirti netrukus po to, kai sutarties įsigaliojimui buvo pašalinta paskutinė kliūtis. ES veidu vadinamus pareigūnus Bendrijos lyderiai išrinko po to, kai sutartį ratifikavo Čekiją.

Pirmuoju ES prezidentu tapęs buvęs Belgijos premjeras H.Van Rompuy šiame poste dirbs pustrečių metų, po kurių jo kadenciją bus galima vieną kartą pratęsti. C.Ashton, kuri buvo bloko prekybos komisarė, ES lyderiai išsirinko penkeriems metams. Ji ne tik vadovaus ES užsienio politikai, bet dar kuruos ir bendrus saugumo klausimus. C.Ashton vaidmuo pagal Lisabonos sutartį bus gerokai reikšmingesnis negu ispano Javiero Solanos, kuris Europos diplomatijai vadovavo 10 metų. Ji dar vadovaus didžiuliam naujai steigiamam diplomatiniam korpusui.

Darbą pradės vėliau

Nors ES prezidento vaidmuo yra labai svarbus, manoma, kad daug kas priklausys nuo lyderio savybių. Tad H.Van Rompuy, kaip prognozuoja Roberto Schumano fondas, bus labiau "prezidentas pirmininkas" nei "prezidentas lyderis". Tai gali būti paranku kai kurioms didžiosioms ES narėms - neturėti joms vadovaujančio politikos sunkiasvorio. Realiai Europos Vadovų Tarybai pirmininkauti naujasis vadovas pradės tik nuo Naujųjų metų, nes artimiausio susitikimo gruodį darbą dar koordinuos ES pirmininkaujančios Švedijos premjeras.

Ceremonija Lisabonos sutarties įsigaliojimui ir naujiesiems postams paminėti, kurioje dalyvavo H.Van Rompuy ir C.Ashton, antradienį įvyko Portugalijos sostinėje, kur ir buvo pirmą kartas pasirašytas šios sutarties tekstas.

Lisabonos sutartyje taip pat įrašyta Europos pagrindinių teisių chartija, nors Didžioji Britanija, Lenkija ir Čekija išsireikalavo visiškas ar dalines jos išimtis. Sutartyje taip pat numatomas išstojimo iš ES procesas, jei kokia nors šalis to pageidautų.

Keli skirtumai

Skirtingai nei anksčiau atmestoje ES konstitucija, Lisabonos sutartyje nenumatyti valstybingumo simboliai. ES neturės savo himno ar bendros visoms šalims vėliavos. Svarbiausias sutarties tikslas - tolesnė šalių narių integracijos procesas. Sutartimi taip pat mažinamas Europos Parlamento narių skaičius. Dar viena naujovė yra ta, kad tekste numatyta galimybė Europos piliečiams tiesiogiai inicijuoti politines idėjas, jei bus surinkta milijonas jas paremiančių parašų.