Irane penktadienį prasidėjo parlamento rinkimai

Irane, turinčiame 48 mln. rinkėjų, penktadienį prasidėjo parlamento rinkimai, kurie laikomi išbandymu, kiek prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas yra palaikomas tarp valdančiųjų konservatorių.

Rinkimus, per kuriuos varžomasi dėl 290 vietų Medžlise, boikotuoja Irano pagrindinė opozicija ir reformų šalininkų judėjimai, kurių lyderiai pastaruosius metus praleido namų arešte.

Šis balsavimas yra pirmieji visuotiniai rinkimai nuo ginčijamo M.Ahmadinejado perrinkimo 2009 metais, kuris išprovokavo opozicijos organizacijų, reiškusių nepasitenkinimą dėl didelio masto klastojimų, masinius protestus ir kruviną režimo susidorojimą.

Tarptautiniai stebėtojai nebuvo įleisti į šią šalį pareigūnų, kurie pasiryžę pademonstruoti, kad rinkėjai aktyviai balsuoja ir palaiko režimą.

Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei pareiškė, jog didelis rinkėjų aktyvumas būtų „smūgis į burną priešui“ - Jungtinėms Valstijoms ir jų sąjungininkėms Vakarų šalims.

Atidavęs savo balsą tuojau po rinkimų pradžios, ajatola vėl paragino piliečius aktyviai balsuoti, siekiant užtikrinti „šalies ateitį, prestižą, saugumą ir nepažeidžiamumą“.

Jokie protestais per šiuos rinkimus neprognozuojami, tačiau Irano policijos vadovas Ismailas Ahmadi Moghaddamas pareiškė, kad saugumo pajėgos „visiškai pasiruošusios“ susidoroti su bet kokiomis problemomis.

Jokie tarptautiniai stebėtojai neprižiūri balsavimo Irane, kuriuos planuojama baigti 18 val. vietos (16 val. 30 min. Lietuvos) laiku. Tačiau balsavimo laikas beveik neabejotinai bus pratęstas, kaip nutikdavo per ankstesnius rinkimus.

Jungtinėse Valstijose įsikūrusi žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ savo pranešime nurodė, kad šie rinkimai yra „labai nesąžiningi“, nes juos boikotuoja opozicija, o kandidatų atrankos taisyklės užtikrino, kad į jų sąrašą patektų beveik vien konservatyvių pažiūrų režimo šalininkai.

Dėl opozicijos boikoto mažėja galimybių rinktis palaikantiems opozicinį Žaliąjį judėjimą ir reformų šalininkų organizacijas, kurios organizavo masinius protestus po paskutinio šalyje vykusio visuotinio balsavimo - 2009 metų prezidento rinkimų.

I rano Sergėtojų Taryba, atrinkusi 3 400 kandidatų ir patvirtinsianti balsavimo rezultatus, mintį dėl stebėtojų iš užsienio dalyvavimo pavadino įžeidimu Irano žmonėms.

Tarybos atstovas Abbasas Ali Kadkhodai ketvirtadienį prognozavo, kad „rinkėjų aktyvumas bus šlovingesnis nei per ankstesnius (parlamento) rinkimus“ 2008 metais, kai, VRM duomenimis, balsavo 55 proc. rinkėjų.

Galutiniai oficialūs rezultatai bus paskelbti sekmadienį arba pirmadienį, nurodė VRM.

Šie rinkimai vyksta neatslūgstant įtampai dėl Irano prieštaringai vertinamos branduolinės programos, kuri, kaip baiminasi daugelis Vakarų šalių, yra paslėptos Teherano pastangos pasigaminti atominių ginklų.

Šių rinkimų rezultatai nulems politinių jėgų sanklodą prieš ateinančiais metais vyksiančius Irano prezidento rinkimus, kai M.Ahmadinejadas, išnaudojęs savo kadencijų limitą, turės perduoti šalies vairą kitam lyderiui.

Parlamento rinkimų kampanija buvo blanki; be to, per ją nebuvo diskutuojama dėl pagrindinės rinkėjams rūpinčios problemos - blogėjančios Irano ekonomikos padėties dėl juntamo Vakarų šalių sankcijų poveikio.

Irano valiutos rialo vertė sumažėjo perpus nuo metų pradžios, kai JAV ir Europos Sąjunga (ES) sugriežtino sankcijas.

Tačiau ir anksčiau iraniečiai skundėsi dėl didelės infliacijos, kuri oficialiai siekia 21 proc., tačiau neoficialiais skaičiavimais gerokai viršija 30 procentų.

Didelis nedarbas, kuris, kaip rodo oficiali statistika, siekia 12 proc., taip pat kelia susirūpinimą.