Iranas ir pasaulio valstybės pradeda derybas Bagdade

Bagdade trečiadienį prasidėjo Irano ir įtakingų pasaulio valstybių derybos, kurių tikslas - sušvelninti seną ir didėjančią krizę dėl Teherano branduolinės programos, pranešė pareigūnai.

Grupė „P5 plius 1“ - Jungtinės Valstijos, Rusija, Kinija, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija - viliasi įtikinti Iraną sustabdyti didžiausią nerimą keliančias jo programos dalis, bet Teheranas mainais nori sankcijų sušvelninimo.

Irano pagrindinis derybininkas branduoliniais klausimais Saeedas Jalili pareiškė matąs galimybę šiose derybose pradėti „naują erą“ santykių su JAV ir kitomis įtakingomis pasaulio valstybėmis srityje.

„Kadangi šių derybų pagrindas yra grindžiamas bendradarbiavimu, septynių valstybių derybos apims tarptautinius, regioninius ir branduolinius klausimus, ir mes viliamės, kad tai bus naujos eros pradžia“, - vėlai antradienį Bagdade Irako šiitų partijos lyderiui Ammarui al Hakimui sakė S.Jalili.

„Viliamės, kad Bagdado derybos yra starto taškas (grupei) “P5 plius 1„ atsisakyti kai kurių savo nevaisingų strategijų“, - pridūrė S.Jalili.

Pagrindinis derybų klausimas yra Irano branduolinė programa, kurios tikslai, kaip teigia Teheranas, yra taikūs, nors tarptautinė bendrija įtaria, kad ja maskuojamas bandymas pasigaminti branduolinių ginklų.

Nuogąstaujama, kad branduolinį ginklą įsigijęs Iranas destabilizuotų ir taip neramius Artimuosius Rytus, be to, reikštų laidotuvių varpus 60 metų trunkančioms tarptautinėms pastangos sustabdyti branduolinių ginklų platinimą ir išprovokuotų regionines ginklavimosi varžybas.

Izraelis, artimiausias Vašingtono sąjungininkas regione, mano, kad tokiu atveju iškiltų grėsmė jo egzistavimui, ir atsisako atmesti prevencinio smūgio Irano branduoliniams objektams galimybę.

JAV prezidentas Barackas Obama 2009-ųjų sausį pradėdamas eiti prezidento pareigas pasiūlė radikalų savo pirmtako Georgeo W.Busho prieigos dėl Irano pakeitimą - „ištiesti ranką“ Teheranui, jeigu jis „atgniauš savo kumštį“.

Tačiau naujoji prieiga vaisių nedavė, o Iranas smarkiai išplėtė savo programą ir pradėjo sodrinti uraną iki 20 proc. - lygio, nuo kurio techniškai nebėra labai toli ir iki 90-ies procentų, reikalingų branduoliniam ginklui.

Dėl tos priežasties kalbos apie karą suintensyvėjo, o Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba įvedė daugiau sankcijų Iranui. Papildomi JAV ir Europos Sąjungos (ES) suvaržymai Irano naftos sektoriui turi įsigalioti liepos 1 dieną.

B.Obama, kuris lapkričio rinkimuose sieks antros kadencijos ir varžysis su respublikonu, kuris kaltina jį gaištant laiką dėl Irano, labai nori naftos kainų sumažėjimo ir nekantrauja sulaukti rezultatų, o Iranas, savo ruožtu, jaučia sankcijų poveikį.

Valstybių grupės „P5 plius 1“ ir Irano susitikime Stambule balandžio viduryje buvo rasta pakankamai bendro pagrindo, kad dabar įvyktų susitikimas Bagdade, be to, abi derybų šalys giria „naują“ viena kitos prieigą.

Tačiau Bagdade šių atnaujintų pastangų draugiškiems santykiams atkurti laukia išbandymas – reikia nustatyti parametrus būsimo ilgo ir sunkaus kompromisų proceso, kuris pareikalaus lig šiol neregėtos kantrybės ir pasitikėjimo.

Vienas būdas Iranui pelnyti „P5 plius 1“ pasitikėjimą bus urano sodrinimo iki 20 proc. sustabdymas, o kitas - Irano sodrinto urano atsargų išvežimas į užsienį.